Nepalankios projekto sąlygos „Pasvalio vandenis“ gali įstumti į finansinę duobę

Lapkričio 11 d. buvo publikuotas mero G. Gegužinsko ir „Pasvalio vandenų“ vadovo A. Mataičio kreipimasis į šalies Vyriausybę, Seimo Aplinkos apsaugos komitetą bei parlamentarę Iloną Gelažnikienę dėl teisės aktų pakeitimų, kad toliau nebūtų didinama regionų atskirtis, o investiciniai vandentvarkos projektai būtų palankūs mažoms savivaldybėms. Tačiau iš Aplinkos ministerijos gautame atsakyme aiškiai parašyta, kad projektų finansavimo sąlygos liks vienodos visiems regionams ir tokios tvarkos neketinama keisti.

Kokį poveikį minėto projekto įgyvendinimas artimiausiu laikotarpiu ir tolesnėje perspektyvoje turės įtakos „Pasvalio vandenų“ finansinei būklei, jos stabilumui ir bendrovės teikiamų paslaugų kainoms? Į šiuos ir kitus klausimus bandyta ieškoti atsakymų Savivaldybės rūmų mažojoje salėje organizuotame pasitarime. Jame dalyvavo Seimo narė Ilona Gelažnikienė, Savivaldybės vadovai, nuotoliu buvo prisijungę „Pasvalio vandenis“ konsultavusios UAB „Vilnius Ekonomics“ atstovas Tomas Kairys.

Įspėjo apie galimus finansinius sunkumus 

Pasitarimą pradėję „Pasvalio vandenų“ direktorius Algimantas Mataitis ir vyriausioji buhalterė Milda Savickaitė susirinkusiuosius supažindino su 2021–2027 m. finansavimo laikotarpio rajone įgyvendinamo vandentiekio ir nuotekų plėtros projekto Joniškėlyje, Girsūduose, Ustukiuose ir Valakėliuose pagrindiniais rodikliais. Jo vertė yra apie 8,4 mln. eurų. Iš jų – 2,77 mln. eurų gauta iš Europos Sąjungos fondų (32,8 proc.) ir 5,7 mln. (67,2) sudaro per Finansų ministeriją gauta paskola iš Europos investicijų banko (EIB). Paskolos palūkanos siekia net 3,1 proc., ją grąžinti privalu per 20 metų. 

Įgyvendinus projektą Joniškėlyje bus paklota 5,3 km naujų vandentiekio tinklų. Jais galės naudotis 79 joniškėliečių būstai. Joniškėlyje, Girsūduose, Ustukiuose ir Valakėliuose bus nutiesta 18,11 km naujų nuotekų tinklų. Girsūduose atsiras nauji valymo įrenginiai, o Joniškėlyje, Ustukiuose ir Valakėliuose bus rekonstruoti ir modernizuoti jau esantys tokios paskirties objektai. Prie naujų nuotekų tinklų galės prisijungti 290 būstų. Iš viso trimis rekonstruotais ir vienu nauju valymo įrenginiu naudosis 746 būstai. Projektas turi būti baigtas iki 2028 m. pabaigos.

Konsultavimo bendrovės „Vilnius Ekonomics“ atstovas T. Kairys atkreipė dėmesį, kad net du trečdaliai projekto sumos sudaro „Pasvalio vandenų“ pasiskolintos lėšos, kurias reikės grąžinti kartu su 3,1 proc. siekiančiomis palūkanomis. Tad ar „Pasvalio vandenims“ ši finansinė našta nėra per sunki? „Jei projektas bus vykdomas pagal planą, bendrovė turėtų pinigus investuoti, sumokėti rangovams per dvejus metus. Šiemet – apie 3,38 mln. eurų, kitąmet, 2027-aisiais, – per 5 mln. eurų“, – demonstruodamas skaidrę aiškino T. Kairys. Tačiau problemų atsiras, anot svečio, kuomet reikės pradėti grąžinti didelę paskolą Finansų ministerijai. Tuo tarpu palūkanas privalu mokėti vos tik paėmus paskolą, t. y. jau šiemet. Nuo 2027-ųjų jau prasideda ir paskolos grąžinimo procesas – kasmet maždaug po 258 tūkst. eurų. Pridėjus palūkanas, finansinis svoris „Pasvalio vandenims“ taps dar sunkesnis. Pavyzdžiui, paskaičiuota, kad kitąmet kartu su paskolos dalimi ir palūkanomis Finansų ministerijai reikės atiduoti 379 tūkst. eurų, o 2028 m. – net 425 tūkst. eurų. Vėliau sumos palaipsniui mažės.

„Kyla klausimas – iš kur „Pasvalio vandenims“ paimti tuos daugiau kaip 400 tūkst. eurų. Projektas skirtas reguliuojamai veiklai, tad išleisti pinigai turėtų sugrįžti per teikiamų paslaugų kainas“, – svarstė „Vilnius Ekonomics“ atstovas T. Kairys. Tačiau Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ne iš karto tenkina vienos ar kitos vandens tiekimo įmonės prašymus peržiūrėti kainas. Šis procesas užsitęsia net kelerius metus. Tad konsultavimo įmonės atstovas įspėjo, kad „Pasvalio vandenims“ finansiškai sudėtingiausias periodas gali būti iki 2030 m. Pagal atliktus skaičiavimus ypač problematiški turėtų būti 2028 ir 2029 metai, kuomet „Pasvalio vandenims“ gali pritrūkti lėšų paskolai grąžinti ir palūkanoms mokėti. „Tam, kad tie dveji metai bendrovei nebūtų „raudoni“, reikėtų pagalvoti apie galimybę pasiskolinti lėšų – ar iš Savivaldybės, ar su jos garantija“, – toliau svarstė T. Kairys.

Sparčiai prastėjant demografinei situacijai ir neturint didesnių iliuzijų apie stambesnių įmonių kūrimąsi, „Pasvalio vandenų“ tiekiamo vandens ir nuotekų valymo paslaugų kainos didės. „Vilnius Ekonomics“ atstovas T. Kairys mano, kad 2030 m. vidutinė kaina už kub. m. didėtų maždaug 75 centais. Priešinga situacija būtų, jei Europos Sąjungos lėšos sudarytų ne vieną, kaip dabar, o du trečdalius projekto vertės. Tačiau, kaip ne kartą sarkastiškai pastebėjo „Pasvalio vandenų“ direktorius A. Mataitis, centrinei valdžiai Vilniuje regionai „rūpi“ tik per rinkimų kampaniją.

Prašys mažinti palūkanas ir greičiau peržiūrėti kainas

Išklausius nelinksmas konsultantų prognozes, prasidėjo diskusijos. Meras Gintautas Gegužinskas pareiškė, kad mūsų Savivaldybė, skirtingai nei, pavyzdžiui, Vilniaus rajono, kur gyvena per 100 tūkst. žmonių, neturi jokių finansinių galimybių kompensuoti išlaidų už komunalines paslaugas. „Vilnius Ekonomics“ atstovas T. Kairys siūlė bandyti belstis į VERT‘o duris, kad būtų kuo skubiau peržiūrėtos kainos. „Pasvalio vandenų“ direktorius A. Mataitis patikino, kad bus imamasi tokių žingsnių. Tačiau vandentvarkos bendrovės vadovą labiausiai stebina smarkiai išaugusios paskolos palūkanos. Jis priminė, kad anksčiau jos siekdavo, priklausomai nuo projekto, nuo 0,6 iki 1,6 proc. Tuo tarpu dabar paimtą paskolą iš Europos investicijų banko (EIB) per Finansų ministeriją, kaip jau ne kartą buvo minėta, teks mokėti net 3,1 proc. palūkanų. „Taigi, valstybė „maudo“ savo žmones“, – piktinosi „Pasvalio vandenų“ vadovas A. Mataitis. Jis pakartojo tai, ką anksčiau ne kartą yra minėjęs – atskiriems šalies regionams turėtų būti taikomi skirtingi vandentvarkos projektų finansavimo modeliai. „Tai, kas tinka Vilniaus, Kauno, Klaipėdos regionams, kuriuose didėja gyventojų skaičius, netinka Pasvaliui, Pakruojui ir kitoms mažesnėms savivaldybėms, kuriose demografinė padėtis prasta“, – kalbėjo A. Mataitis.

Seimo narė I. Gelažnikienė sakė, kad, pasiekus tam tikrus kriterijus, galima tikėtis didesnio finansavimo. Parlamentarės žiniomis, kitos savivaldybės gavo dosnesnį projektų finansavimą. „Pasvalio vandenų“ direktorius A. Mataitis tvirtino, kad kitos mažos savivaldybės apskritai mažai teikia vandentvarkos modernizavimo projektų. „Aš su bendrovių vadovais susitinku per Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos posėdžius, pasitarimus, tad realią padėtį žinau“, – toliau tikino A. Mataitis.

Tad kokie galėtų būti sprendimo keliai, padėsiantys išvengti „Pasvalio vandenims“ prognozuojamų didelių finansinių sunkumų iki 2030 m. Pirmiausia, kad VERT‘as projekto išlaidas iš karto įtrauktų į paslaugų kainas, o ne baigus projektą. Meras G. Gegužinskas pareiškė, kad šiuo opiu klausimu tikisi Seimo narės I. Gelažnikienės pagalbos. Parlamentarė patikino, kad apie tai kalbėsis ir diskutuos su VERT‘u. Antras „gelbėjimosi“ ratas – paskolų palūkanų mažinimas. Žinoma, naivu būtų tikėtis, kad išimtinai „Pasvalio vandenų“ projektui jas sumažins. Juolab kad sutartis jau pasirašyta. Kalbama apie bendrą palankesnį vandentvarkos modernizavimo projektų finansavimo modelį.