Pasvalio futbolo centro vadovas Vidmantas Kazlauskas birželį minėjo savo 60-metį. Išsamus interviu su nenuilstančiu sporto entuziastu buvo spausdintas mūsų laikraštyje. Šį kartą su treneriu Ustukių mokyklos sporto salėje susitikome genami smalsumo, norėjosi pakalbinti treniruotėse talkinančius profesionalius futbolininkus, į Lietuvą atvykusius iš Vakarų Afrikos – Ganos ir Nigerijos.
Vidmantas Kazlauskas kartu su buvusiu auklėtiniu Aurimu Liaku ir sūnumi Šarūnu Kazlausku bei legionieriais iš Afrikos iš viso treniruoja apie šimtą Pasvalio krašto jaunųjų futbolininkų nuo 7 iki 16 metų.
Iširus klubui būtų atsidūrę likimo valioje
31 metų sportininkas Ibrahim Moro, kilęs iš Ganos, ir Francis Samuel Ogba iš Nigerijos, jam dar tik dvidešimt ketveri, į mūsų šalį atvyko prieš metus. Per treniruotes visi susikalba visame pasaulyje vienoda futbolo kalba, o jeigu prireikia – angliškai. Ibrahim puikiai kalba prancūziškai.
Praėjusiais metais jie buvo pakviesti žaisti į Lietuvos futbolo federacijos II lygoje rungtyniavusį Panevėžio rajono klubą „Dembava“. Šarūnas Kazlauskas dirbo šios komandos treneriu. Klubui iširus, futbolininkai buvo palikti likimo valiai, todėl jiems pagalbos ranką ištiesė Pasvalio futbolo centras.
„Panevėžyje užsimezgusi draugiška bičiulystė paskatino jais pasirūpinti. Įsivaizduokite, kaip jūs jaustumėtės tokioje situacijoje atsidūrę vieni Afrikoje? Mes juos globojame, vežiojame ne tik į treniruotes, bet ir apsipirkti. Tokia yra draugiška futbolo bendruomenė, tarsi viena šeima. Parduotuvėje žmonės kartais net pasisiūlo sumokėti už jų pirkinius. Šiuo metu jie apsistoję buvusios Joniškėlio Igno Karpio aukštesniosios žemės ūkio ir paslaugų mokyklos bendrabutyje Narteikių kaime. Tokia trenerių įvairovė futbolo centrui labai naudinga ir ypač patinka jauniesiems futbolininkams “, – pasakoja treneris Šarūnas Kazlauskas.
Trūksta tik daugiau saulės
Besibaigiant treniruotei apie gyvenimą Lietuvoje su Ibrahim Moro pasikalbėjome prancūziškai. Nudžiugęs pašnekovas skubėjo paaiškinti, jog šia kalba iki šiol mūsų šalyje dar nebuvo su niekuo bendravęs.
„Į Pasvalį atvykau prieš pusę metų, man patinka čia gyventi ir treniruotis. Lietuviai mus priima draugiškai, dar neteko patirti jokių rasistinių išpuolių ar patyčių. Treneriai Vidmantas ir Šarūnas tapo gerais mūsų draugais, nuoširdžiai mums padeda ir rūpinasi. Didžiausia problema yra susikalbėjime, kadangi lietuvių kalbą man išmokti per sunku, o angliškai ne visi supranta, jau nekalbu apie prancūzų. Per visą savo sportininko karjerą teko daug keliauti ir žaisti įvairiuose Europos klubuose, todėl manęs jau nebegąsdina nei lietuviškos darganos, nei šaltos žiemos ar sniego kalnai. Gyvendamas Danijoje sužinojau, ką reiškia šaltis. Gimiau šiltoje ir saulėtoje Afrikoje, saulės trūkumą jaučiu visada, bet prie visko juk įmanoma priprasti. Esu profesionalus futbolininkas, todėl savo ateitį sieju su Lietuvos ar kitų Europos šalių klubais, važiuosiu ten, kur pakvies“, – savo ateities planus atskleidė mūsų pašnekovas Ibrahim Moro. Jam jau yra tekę žaisti prieš visame pasaulyje garsų „Manchester United“ klubą. Narteikiuose gyventi šiek tiek liūdna, aplink labai mažai žmonių, nėra didesnių parduotuvių, trūksta laisvalaikio pramogų. Internetu nuolatinį ryšį palaiko su Ganoje likusia šeima, žmona ir sūnumi, kurių nematė jau trejus metus.
Francis Samuel Ogba, prieš atvykdamas į Lietuvą, futbolą žaidė Ispanijoje. Pasak jo, lietuviai draugiški žmonės ir labai gražios merginos. Nelengva buvo adaptuotis tik prie atšiauraus klimato. Jau seniai pamėgęs lietuviškus patiekalus, ragavęs ir šaltibarščių, ir cepelinų, bet skaniausios jam lietuviškos sriubos. Jų dienos racione daug daržovių, paukštienos patiekalų, dėl savo išpažįstamos religijos Francis nevalgo tik kiaulienos.
Ateityje jis planuoja žaisti aukščiausioje futbolo lygoje bet kurioje Europos šalyje.
Būsimasis treneris dirbo… suvirintoju
Vidmantas Kazlauskas kartu su dar dviem futbolo entuziastais – pasvaliečiu Aldu Gedvila ir iš Pušaloto kilusiu verslininku Aidu Rupšiu Pasvalio futbolo centrą įkūrė prieš 22 metus.
Didelę patirtį turinčio vaikų futbolo trenerio Vidmanto Kazlausko karjeros pradžia buvo visiškai netikėta ir neplanuota. Jo sūnus Šarūnas, būdamas maždaug šešerių metų, įkalbėjo tėtį, jį ir kaimynų vaikus pamokyti žaisti futbolą. Tuo metu jis dirbo suvirintoju.
Vidmantas nupirko kamuolių ir tuometės Pasvalio internatinės mokyklos stadione po darbo be jokio atlygio treniruodavo mažuosius pasvaliečius. Ši graži iniciatyva neliko nepastebėta. Tuometis Pasvalio rajono švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Viktoras Rimša pasiūlė Vidmantui įsidarbinti Sporto mokykloje futbolo treneriu.
Pasvalio futbolo centro vadovas, Sporto mokyklos sporto renginių organizatorius savo gyvenimo be futbolo jau nebeįsivaizduoja.
Futbolo centro treneriai, galima sakyti, dirba be išeiginių, su vaikais jie beveik kiekvieną savaitgalį vyksta į įvairius futbolo turnyrus Lietuvoje ir Latvijoje. Viešosios įstaigos statusą turinčio centro misija – populiarinti vaikų futbolą.
