Valakėliuose gyvenančiam, šiemet Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos penktą klasę baigusiam Antanukui Liubinui birželio pabaigoje sukako 12 metų. Tačiau guvus berniukas jau gali didžiuotis tuo, ko tikriausiai slapčia pavydi ne tik bendraamžiai, bet ir kur kas vyresni vaikinai. Antrus metus Antanukas sėkmingai rungiasi vyriškoje techninio sporto šakoje – autokroso varžybose. Pernai rudenį jis Biržų trasoje varžėsi su suaugusiais ir iš aštuonių dalyvių finišavo ketvirtas! Pasibaigus sezonui jaunajam lenktynininkui iš Valakėlių buvo suteikta „Metų staigmenos“ nominacija ir dovanų gavo padangų komplektą.
Šiemet Antanukas dalyvauja „1600 Junior“ klasės varžybose ir rungiasi su dar 16-kos metų neturinčiais varžovais. Skirtinguose etapuose jų būna 5–6. Po trijų „Aukštaitijos taurės“ varžybų etapų bendroje įskaitoje mūsų šaunusis lenktynininkas užėmė pirmąją vietą. Iš šešių šių varžybų etapų, du rengiami kaimyninėje Latvijoje. Praėjusį savaitgalį kiek nepasisekė Aizkrauklės trasoje – sugedo mašinos valytuvai. Vis dėlto atkaklusis lenktynininkas nepasimetė ir šį etapą baigė stovėdamas ant antrojo garbės pakylos laiptelio.
Antrus metus autokroso varžybose dalyvaujantis dvylikametis sportininkas atstovauja viešosios įstaigos statusą turinčiam „Kupiškio auto-moto sporto“ klubui. Jis dar suspėja ir į Pasvalio sporto mokykloje vykstančias rankinio treniruotes. Šio žaidimo abėcėlės mokosi pas trenerę Dianą Vanagienę.
Antanukas autokroso varžybose savo vis tobulėjantį meistriškumą demonstruoja su 1992 metų laidos „VW Golf“ (1,6 l) markės mašina. „Smagu prie vairo, o automobilį tai tėtis remontuoja“, – šypsodamasis sako jaunasis pašnekovas. Mašiną varžyboms rengia ir remontuoja lenktynininko tėtis Antanas Liubinas. Visus reikalingus darbus nagingas, tralus gaminantis meistras, atlieka Ustukiuose, bendravardžio tėčio ir lenktynininko senelio garaže. Antanuko golfiukas papuoštas rėmėjų logotipais, tarp jų išskirtinę vietą užima pagrindinio rėmėjo – Panevėžyje registruotos įmonės „Betono takas“ ženklas.
Autokrosas yra brangi techninė sporto šaka. Vien lenktyninės mašinos parengimas kainuoja kelis tūkstančius eurų. Pavyzdžiui, tvirtinimo lankus automobilio kėbule gali sumontuoti tik atitinkamą sertifikatą turinčios įmonės. Jų Lietuvoje – tik keturios. Golfiuke lankai buvo sudėti Marijampolėje. Tuo tarpu pats lenktynininko kostiumas iš nedegios medžiagos, pirštinės, šalmas atsieina apie 1,5 tūkst. eurų.
Įdomu tai, kad Liubinų giminėje dauguma vyrų daugiausia užsiima statybos reikalais. Tad abu Antanai – didelė išimtis. Jaunojo lenktynininko tėtis sakė, kad nuo mažens jautė potraukį technikai. „Kartais ir aš atsisėdu prie lenktyninės mašinos vairo“, – šypsodamasi tarė Antanuko sesuo, makiažo specialistė Gerda.
„Staigi reakcija ir šaltakraujiškumas“, – nė nedvejodamas tarė Antanukas, paklausus, kokiomis savybėmis turi pasižymėti autokroso varžybų dalyviai. Jaunasis lenktynininkas prisipažįsta, kad jau baigia nugalėti startinį jaudulį. Kur kas emocingiau į tai, kas vyksta autokroso trasoje, reaguoja mama Deimantė, tėtis Antanas, sesuo Gerda, bendravardis senelis ir visi artimieji. Dvylikamečio lenktynininko emocingą palaikymo komandą kartais sudaro net kelių dešimčių žmonių būrys.
