Futbolą pradėjo žaisti Pakruojyje
Šiandien miestelėnų paklausus, su kokio žmogaus pavarde labiausiai siejamas Pasvalio vaikų futbolas, turbūt daugelis paminėtų Vidmantą Kazlauską – Pasvalio futbolo centro vadovą, Sporto mokyklos sporto renginių organizatorių, didelį ne tik futbolo, bet ir apskritai viso sporto mėgėją, geraširdį, nuoširdų žmogų, beveik nežinantį, kas yra poilsio dienos. Birželio 14-ąją, V. Kazlauskas šventė 60 metų jubiliejų. O sukaktys yra kone geriausia proga pakalbinti jubiliatus, prisiminti nueito kelio istoriją, pamąstyti apie pasirinkto darbo prasmę.
Jubiliejaus išvakarėse pokalbio susėdome senojo Pasvalio parko stadione. Už pusvalandžio turėjo prasidėti vaikų futbolo treniruotė, tad be jokių įžangų leidomės ne tik į futbolo prisiminimų, pasvarstymų maratoną.
Iš kaimyninio Pakruojo rajono kilęs mūsų pašnekovas, ten ir pradėjo žaisti futbolą. Būdamas tik penkiolikos metų apsivilko antroje lygoje rungtyniavusios Pakruojo „Kruojos“ komandos marškinėlius. „Kruojos“ garbę toliau gynė baigęs mokslus ir trejus metus atitarnavęs sovietinėje armijoje. Futbolo entuziastas duoną pelnydavo dirbdamas suvirintoju tuometėje Klovainių dolomito gamykloje. Vidmantas žaidė saugo ir gynėjo pozicijose. Sakė, kad neskaičiavęs, kiek kartų yra nuginklavęs varžovų komandų vartininkus.
Kažin kaip būtų susiklostęs tolesnis jubiliato likimas, jei ne pažintis su tuomečiu Pasvalio rajono vykdomojo komiteto pirmininku, dideliu sporto entuziastu Vytautu Lalu. Per Pakruojo „Kruojos“ ir Pasvalio futbolo mėgėjų rungtynes, vykusias pas kaimynus, V. Lalas atkreipė dėmesį į puikų Vidmanto pasirodymą. Kaip tik tuo metu pasvaliečiai puoselėjo ambicijas žaisti respublikos B lygos čempionate. Tačiau trūko aukštesnio meistriškumo futbolininkų. Sužinojęs, kad Vidmanto žmona Virginija iš Pajiešmenių, V. Lalas pasikvietė į Pasvalį, pažadėjęs butą Ežero g. pastatytame bendrabutyje. Taip Atgimimo išvakarėse, 1987-aisiais, V. Kazlauskas su šeima persikėlė į Pasvalį. Tais pačiais metais Pasvalio „Nemuno“ komanda startavo respublikos B lygos Telšių zonos futbolo pirmenybėse. Debiutas nebuvo sėkmingas – tarp 16-kos zonos komandų pasvaliečiai liko 15-ti. Apibendrindamas komandos pasirodymą, laikraštis „Darbas“ apgailestavo, kad rajone neugdomi jaunieji futbolininkai. Tuometėje Pasvalio vaikų ir jaunių sporto mokykloje nebuvo nė vienos vaikų futbolo grupės. 1988-aisiais B lygos čempionate žaidusi mūsų komanda pasivadino „Melioratoriaus“ vardu ir pasirodė kur kas sėkmingiau. Pagrindinio Pasvalio komandos rėmėjo – Melioracijos statybos montavimo valdybos – kolektyve tuomet suvirintoju darbavosi ir mūsų pašnekovas. Vėliau jis tą patį darbą tęsė Pasvalio sūrinėje.
Vaikus treniruodavo po darbo
Nestandartinė ir neįprasta Vidmanto, kaip vaikų futbolo trenerio, karjeros pradžia. Jo sūnus Šarūnas, būdamas maždaug šešerių metų, įkalbėjo tėtį, kad jį ir kaimynų vaikus pamokytų žaisti futbolą. Negi atsakysi vaikams? Iš pradžių susirinko apie dešimt tame pačiame Ežero g. bendrabutyje gyvenusių vaikų. Pavasarį vėl pasikartojo ta pati istorija. Tik susirinko dar daugiau vaikų. Vidmantas nupirko kamuolių ir tuometės Pasvalio internatinės mokyklos stadione po darbo be jokio atlygio mažuosius pasvaliečius mokė futbolo abėcėlės. Šis jubiliato pasakojimas priminė seną animacinį filmuką apie cirko liūto Bonifacijaus atostogas, kurias praleido linksmindamas vaikus įvairiais cirko triukais.
Į stadione futbolo kamuolį gainiojančius vaikus ir jų vadovą atkreipė dėmesį tuometis rajono švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Viktoras Rimša. Jis pasiūlė Vidmantui įsidarbinti Sporto mokykloje futbolo treneriu. Tada vaikai galėjo rinktis tik rankinio, lengvosios atletikos, bokso ir dviračių sporto grupes. Baigęs trenerių kursus ir gavęs licenciją naujasis futbolo treneris dar kurį laiką dirbo ir Pasvalio sūrinėje. Moksleivių sporto reikalus kuruojantys valdininkai vis griežtino reikalavimus treneriams. Nebeužteko licencijos, būtinai reikėjo aukštojo išsilavinimo. Vidmantas įveikė ir šią išsilavinimo cenzo kartelę – neakivaizdiniu būdu sporto pedagogikos studijas baigė tuomečiame Šiaulių universitete
Įkūrė Pasvalio futbolo centrą
Prieš 22 metus, 2002-asiais, V. Kazlauskas kartu su dar dviem futbolo entuziastais – pasvaliečiu Aldu Gedvila ir iš Pušaloto kilusiu verslininku Aidu Rupšiu – įkūrė Pasvalio futbolo centrą. Viešosios įstaigos statusą turintis centras puoselėjo kilnią misiją – dar labiau tarp vaikų populiarinti sporto karaliumi tituluojamą futbolą.
Šiemet V. Kazlauskas kartu su sūnumi Šarūnu ir Švobiškyje gyvenančiu buvusiu auklėtiniu Aurimu Liaku treniruoja per 90 jaunųjų futbolininkų nuo 7 iki 16 metų. Pasvalio sporto mokykloje V. Kazlauskas turi mažųjų futbolininkių grupę.
Pernai Futbolo centro padangėje gimė naujas reiškinys – moterų futbolas. Į komandą susibūrė daugiausia futbolo treniruotes lankančių vaikų mamos. Pernai per miesto šventę pasvalietės debiutavo draugiškose rungtynėse su biržietėmis. Šiemet Pasvalio FC moterų komanda debiutavo šalies pirmenybėse. Komandoje žaidžia ir V. Kazlausko dukra Simona Taločkienė.
Jubiliatas atviravo, kad didžiausią motyvaciją jam teikia darbo rezultatai. Tuo tarpu vaikams didžiausia paskata yra įvairūs turnyrai. Jie vyksta kone kiekvieną savaitgalį. Tad Futbolo centro treneriai dirba praktiškai be išeiginių. V. Kazlauskas sakė, kad neįsivaizduojąs Futbolo centro veiklos be auklėtinių tėvelių paramos. Kiekviena išvyka į turnyrus kainuoja. Naudodamasis proga, jubiliatas sakė, kad savo auklėtinių mamoms ir tėčiams skiria šiltus padėkos žodžius.
Iš įsimintiniausių rajono vaikų futbolo istorijos momentų, jis paminėjo daugiau kaip prieš porą dešimtmečių pasvaliečių iškovotą šeštą vietą šalies moksleivių futbolo čempionato aukščiausioje lygoje. Daug Vidmanto auklėtinių rungtyniauja įvairių šalies miestų komandose. Sūnus Šarūnas Kazlauskas gynė vartus įvairiose Norvegijos, Estijos, Latvijos futbolo komandose. Dabar jis treniruoja ne tik Pasvalio FC vaikus, bet šalies antroje futbolo lygoje žaidžiančią Panevėžio r. FK „Dembava“ vienuolikę. Vidmantas prisipažino, kad smagu žiūrėti, kaip futbolo kamuolį gainioja jo anūkai, tarp jų ir dvejų metukų Danielius.
„Nesu griežtas treneris. Šia savybe labiau pasižymi Šarūnas. Gal todėl, kad yra matęs įvairių futbolo trenerių“, – diplomatiškai šyptelėjo pašnekovas, kai pasiteiravome apie pedagoginio darbo metodus. Jis pasakojo, kad, treniruojant vaikus, tenka ir batus užrišti, o kartais ir nosį nuvalyti bei ašarą nušluostyti.
Mano, kad galima surinkti pajėgią komandą
Futbolo gerbėjai, be abejo, žino tris kartus Europos ir vieną kartą pasaulio geriausiu futbolininku išrinkto legendinio Nyderlandų rinktinės puolėjo Marko van Basteno pavardę. Jo žvaigždė ryškiausiai spindėjo praėjusio šimtmečio devinto dešimtmečio pabaigoje – dešimto pradžioje (1988–1992). V. Kazlauskas minėjo, kad jį ypač imponavo tų laikų Nyderlandų futbolo rinkinės žaidimas – savo įspūdingomis kombinacijomis, individualiu žaidėjų meistriškumu. O iš klubų jubiliatas jaučia nostalgiją Kijevo „Dinamo“ komandai.
Gražūs draugystės ryšiai jubiliatą sieja su vienu geriausių mūsų šalies visų laikų futbolininku Arminu Narbekovu. Prieš kelerius metus jis kartu su Tomu Balaišiu – Sėkla Pasvalio kempinge buvo surengęs mažųjų futbolininkų stovyklą.
Vidmantas sakė, kad jį žavi ne tik futbolas, bet visas sportas. Pirmiausia – atkakli, sąžiningo rungtyniavimo dvasia.
Šiandien jubiliejų švenčiantis, didelę patirtį turintis futbolo treneris V. Kazlauskas įsitikinęs, kad galima būtų surinkti komandą, kuri gintų Pasvalio garbę šalies futbolo antrojoje lygoje. Tačiau vien entuziazmo neužtenka, reikia ir rajono vadžios dėmesio ne vien tik žodžiais. O kol kas pavydžiai tenka žiūrėti, kaip kaimyninių rajonų komandos varžosi antrojoje lygoje. Pasvalyje namų rungtynes žaidžiančios minėtos Panevėžio r. FK „Dembava“ komandos garbę gina net šeši buvę Pasvalio FC auklėtiniai…
