Plečiantis miestų infrastruktūrai ir plėtojant vis daugiau nekilnojamojo turto projektų, žaliosios miestų erdvės pamažu tolsta nuo miestų gyventojų. Kad patirtų gamtos ramybę ir galėtų pasimėgauti grynu oru, miesto gyventojai privalo vykti už miesto, į artimiausią miško masyvą ar prie artimiausio vandens telkinio.
Tačiau pastaraisiais metais, miestų savivaldybių atstovai ar privačių nekilnojamo turto objektų statytojai vis dažniau atsigręžia į žaliąsias miestų erdves. Miestų teritorijose esantys parkai, bendruomeniniai sodai ar gėlynai gerina bendrą miesto įvaizdį ir teikia didelę naudą vietos gyventojams. Tarp pastatų ar miesto aikštėse įrengtos žaliosios erdvės ne tik įkvepia miestus gyvybe, tačiau ir tampa namais įvairiems vabzdžiams, paukščiams ir kitiems gyvūnams.
Žaliosios miestų erdvės – kas tai?
Miestų žaliosios erdvės – tai ne tik parkai ar bendruomeniniai sodai. Jos apima ir visus miestuose esančius užsodintus gėlynus, vejas, medžių alėjas ir kitus žaliuosius plotus. Nuo žaliuojančių miestų parkų su išpuoselėtomis vejomis ir poilsine infrastruktūra iki gyvenamuosiuose kvartaluose įrengtų bendruomeninių sodų, šios žaliuojančios ir prižiūrėtos struktūros atlieka labai svarbų vaidmenį formuojant miesto veidą ir suteikiant atsparą miestuose dominuojančiai betono architektūrai. Tarp daugiaaukščių pastatų pasislėpę parkai ir gėlynai tarnauja kaip ramybės šventovė ir suteikia trumpą atokvėpį nuo greito šiuolaikinio gyvenimo tempo.
Neretai, kai kurios žaliosios erdvės tampa tikra miesto vizitine kortele. Pavyzdžiui Niujorke esantis centrinis parkas yra ne tik populiari Holivudo filmų filmavimo vieta, bet ir tikras miesto gyventojų ir turistų traukos objektas. Jame vyksta įvairūs grupiniai sporto užsiėmimai, yra įrengtos treniruočių ir visuomeninio susibūrimo erdvės. Tuo tarpu didžiausi Lietuvos miestai taip pat gali pasigirti savo turimais parkais ir juose išvystyta infrastruktūra.
Tačiau kartais miestui visiškai nereikia didelių investicijų, kad tam tikras jame esantis žalias kampelis trauktų vietinius gyventojus ir miesto svečius. Geras pavyzdys ir sveikintina idėja – tai Vilniuje, Neries pakrantėje įkurtas sakurų parkas. Ankstyvą pavasarį pražydę sakuros vilioja pasižiūrėti į žiedų jūrą ir jaukiai įsitaisius po jomis, pasigrožėti šiuo ankstyvu ir žadą užgniaužiančiu gamtos grožiu.
Miesto parkai ir jų teikiama nauda
Miestuose esantys parkai dažniausiai labai ženkliai prisideda prie miesto kraštovaizdžio formavimo. Neretai juose vyksta įvairūs pramoginiai, kultūriniai ar aplinkosauginiai renginiai, todėl parkai dažnai tampa žalia miestiečių susibūrimo vieta. Tačiau žvelgiant iš individualios perspektyvos, parkas gali teikti asmeninę naudą kiekvienam jo lankytojui.
Pirmiausiai, parkai yra puiki erdvė, kurioje galima užsiimti mėgstama fizine veikla – bėgiojimu, joga, važinėtis dviračiu ar žaisti sportinius žaidimus. Miestuose, kuriuose gausu parkų ir kitų žalių laisvalaikio erdvių, jų gyventojai yra labiau linkę įsitraukti į sportines veiklas ir propaguoti sveikesnę gyvenseną. Moksliškai įrodyta, kad didesnis žaliųjų erdvių prieinamumas yra susijęs su nutukimo, širdies bei kraujagyslių ligų ir streso sukeltų ligų mažėjimu.
Nepaisant fizinės sveikatos, parkas yra puiki vieta, kurioje galima pagerinti ir savo psichologinę savijautą. Ilgos darbo valandos prie kompiuterio, įvairūs internetiniai susitikimai, įtempta veikla prie kompiuterio, pavyzdžiui internetiniai žaidimai, kazino internete ar įtemptas puslapių skaitymas gali paveikti ne tik regėjimą, bet ir bendrą psichologinę savijautą, apsunkinti mintis ar kelti stresą. Norint to išvengti, patariama kuo daugiau laiko praleisti gamtos apsuptyje. Buvimas parkuose ar gamtoje mažina nerimą, slopina depresiją, protinį pervargimą ir teigiamai veikia jūsų emocinę savijautą.
Iš aplinkosauginės pusės, parkai vaidina labai svarbų vaidmenį mažinant oro užterštumą ir gerinant jo kokybę. Parkuose augantys medžiai ir žaliuojantys krūminiai bei žoliniai augalai grynina orą, skleidžia deguonį ir sugeria anglies dvideginį. Dėl to mažėja sergamumas su kvėpavimu susijusiomis ligomis ir teršalų kiekis ore.
Bendruomeniniai sodai – netolima ateitis
Pastaraisiais metais sparčiai populiarėja bendruomeniniai sodai. Skirtingai nuo parkų, kuriuos prižiūri miesto savivaldybių darbuotojai, šie sodai yra išlaikomi ir prižiūrimi pačių gyventojų. Tokiu būdu jų priežiūros kaštai netuština miestų biudžetų, o miestų erdvės tampa dar žalesnės.
Naudodamos neužimtus ar apleistus žemės plotus, miesto ar rajono bendruomenės įrengia sodus, kuriuose vietiniai gyventojai kolektyviškai augina vaisius, daržoves, prieskonines žoleles ar augalus. Šie sodai ne tik aprūpina jį prižiūrinčius gyventojus šviežiomis daržovėmis ar vaisiais, bet ir teikia švietėjiškas, socialines ir aplinkosaugines naudas.
Tokiuose soduose dažai rengiamos edukacinės ir švietėjiškos programos įvairaus amžiaus moksleiviams. Jų metų, moksleiviai turi progą gyvai susipažinti su skirtingais augalais – daržovėmis, vaisiais, prieskoninėmis žolelėmis ar gėlėmis. Jie gali jas paliesti, pauostyti, sužinoti naudingos informacijos apie daržovių ir vaisių maistines savybes ir net jų paragauti. Tai skatina sveikesnę mitybą, suvokimą apie maisto kilmę, suteikia žinių apie augalų auginimą ir jų priežiūrą. Taigi, tokie sodai ne tik ugdo jaunąją kartą, bet ir skatina kitus gyventojus imtis panašios veiklos ir išnaudoti miestuose esančias tuščias erdves.
Žiūrint iš socialinės perspektyvos, bendruomeniniai sodai stiprina socialinius ryšius, skatina integraciją ir suburia bendruomenes. Tokia veikla gali padėti įveikti socialinę atskirtį ir suvienyti skirtingų amžių, požiūrių ar tautybių gyventojus. Be to, jie skatina miestiečių įsitraukimą į socialinį gyvenimą ir kitas socialines iniciatyvas. Tikėtina, kad savo sodus prižiūrintys žmonės, daugiau dėmesio skirs ir labiau tausos miesto infrastruktūrą ir kitas viešąsias erdves.
Apibendrinant galima paminėti, kad miestuose esančios žaliosios erdvės miesto gyventojams ir bendruomenėms suteikia labai daug naudos. Pradedant fizine ir psichologine sveikata, ir baigiant edukacija bei bendruomeniškumo skatinimu – parkai, sodai ir kitos žaliosios erdvės kuria sveikesnę, laimingesnę ir estetiškesnę miesto aplinką.
