Daugiau nei prieš dvidešimt metų yra tekę stebėti amerikiečių spektaklį apie AIDS sergančius žmones. Anuomet ši liga vadinta XX a. maru. Ir nors AIDS iki šiol nepagydomas, dėl gerėjančio ŽIV ligos gydymo prieinamumo mirusiųjų skaičius žymiai sumažėjęs.
Bet dabar ne apie šią ligą, o apie to spektaklio metu pasiųstą žinią – žmonės miršta ne nuo AIDS, o nuo… vienatvės.
Prisiminti kažkada matytą spektaklį privertė pokalbis su pasvaliete Monika (vardas pakeistas), kuriai buvo diagnozuotas koronavirusas. Jauną moterį išgąsdino ne pati diagnozė, o visiškai neadekvati aplinkinių reakcija į ją.
– Iš pradžių iki 38 laipsnių pakilo temperatūra. Tikėjausi, kad tai bus eilinis oro kondicionieriaus sukeltas peršalimas, tačiau kai sužinojau, jog kolegės COVID-19 testas teigiamas, nedelsiant išsitirti registravausi ir aš. Iš gerklės ir nosiaryklės buvo paimti tepinėliai, kurie patvirtino, jog esu užsikrėtusi koronavirusu. Kaip jaučiausi? Aukšta temperatūra laikėsi parą, po to buvo tik keli laipsniai aukščiau normos. Skaudėjo raumenis, akiduobes, „laužė“ kaulus, plyšo galva – tarsi tai būtų labai stiprus gripas. Trečią dieną dingo kvapai. Buvo labai keista, kad negaliu užuosti pačių stipriausių kvapų, pavyzdžiui – krienų. Trumpam buvo dingęs ir skonio pojūtis, bet vėliau sugrįžo. Gebėjimas užuosti kvapus pamažu taip pat sugrįžta.
Monika prisipažįsta, jog nors suvokė, kad tai lengva ligos forma, baimės ir nerimo būta daug.
– Mane telefonu konsultavo Visuomenės sveikatos centro specialistai. Jie detaliai mane apklausė, teiravosi, kokie pasireiškė simptomai, ar nėra problemų su virškinimu, ar nepakitusi odos spalva, nėra išbėrimų ir t. t. Susisiekiau telefonu ir su medike, kuri pavadavo atostogavusią mano šeimos gydytoją. Ji pasakė tik tiek, kad jei kils temperatūra – kviesti greitąją pagalbą ir gerti paracetamolį…
Privertė pasijausti trečiarūšiais žmonėmis
Pasvalys mažas miestas ir žinios – tiek geros, tiek blogos – sklinda žaibiškai. Netrukus apie tai, kad Monikai diagnozuotas koronavirusas sužinojo ne tik artimiausi draugai, bet ir pusė miesto.
– Niekuomet negalvojau, kad žmonės gali būti tokie pikti. Jau ne vienerius metus gyvenu Pasvalyje ir visuomet čia jaučiausi saugiai. Pažinojau ne vieną pasvalietį, su kuriuo visuomet buvo smagu bendrauti. Tačiau netikėta diagnozė ir aplinkinių reakcija į ją staiga privertė pasijausti trečiarūšiais, – susijaudinimo neslepia pašnekovė.
Monikos feisbuko paskyrą užplūdo žinutės iš pažįstamų ir visiškai svetimų žmonių, kuriose buvo teiraujamasi, ar ji tikrai serga COVID–19 virusu. Panašių ir net grasinančių žinučių sulaukė ir moters tėvai.
– Nors su jais neturėjome jokio kontakto, tėvai pradėjo gauti įspėjimus niekur neiti iš namų. Rašė, kad juos seka ir jei kas – praneš atitinkamoms tarnyboms. Vyro giminaičiai augina paauglę dukrą. Mergaitė pradėjo gauti žinutes, kurių turinys tas pats – nebandai eiti į mokyklą, parduotuvę… Nors nei ji, nei jos tėvai neturėjo jokio kontakto su mumis, buvo pasmerkta vien už tai, kad nešioja tokią pat pavardę… Infekuotos kolegės mamą kaimynai kaltino, kad ji važinėja po Pasvalį mašina, siekdama kuo labiau išplatinti virusą… Kai tai liečia tik mane – dar galiu kentėti, bet kai užkliūva niekuo dėti artimieji – be galo sunku ir skaudu… Mes juk ne savo noru pasirinkome šią ligą…
Pradėjo viską filmuoti
Monikos vyro testas buvo neigiamas, todėl jis nuo visuomenės izoliuojasi atskirai. Tačiau „atidūs“ kaimynai ir čia pastebi „nusižengimą“.
– Vyras dabar gyvena atskirai. Mūsų šeimos draugas atveža man maisto. Kaip ir priklauso, jis atvyksta su kauke, pirštinėmis ir palikęs krepšius su pirkiniais prie durų, pasišalina… Tačiau kažkam pasivaideno, kad tai ne svetimas žmogus, o mano vyras, kuris sulaužęs saviizoliacijos režimą važinėja pas mus… Kaltinimai ir skambučiai įvairioms tarnyboms apie tai, kad nesilaikome saviizoliacijos, kad važinėjame automobiliu, ar net einame į darbą, nesiliauja. Neseniai buvo pareikalauta, kad mes pasirūpintume viso daugiabučio namo laiptinių dezinfekcija… Aš jau nebeturiu laiko galvoti apie kambarių vėdinimą, sveiką mitybą, reikiamų papildų ir vitaminų vartojimą. Mintis tik viena – kaip psichologiškai ištverti šį laikotarpį ir kaip apsaugoti artimuosius nuo terorizavimo…
Moteris teigia, jog niekuo nepagrįsti kaltinimai taip įvarė į kampą, jog viską, kas vyksta aplinkui, ji ėmusi fi lmuoti. Kai kuriuos įrašus teko jau ir panaudoti.
– Tas akimirkas, kai draugai atveža maisto, teko nusiųsti ir Pasvalio merui, į kurį kreipėsi kaimynai, aiškindami, jog pas mane atvažiuoja saviizoliacijos nesilaikantis vyras… Filmuota medžiaga man reikalinga, kad turėčiau svarių kontrargumentų visiems, kas kaltina nebūtais ir net nelogiškais dalykais.
Liga padėjo „atsijoti“ draugus
Monika šiuo metu jaučiasi gerai ir tikisi, kad liga praeis be pasekmių ir ji galės grįžti į mylimą darbą.
– Niekas nevyksta veltui. Greta nežinia kodėl piktų žmonių yra būrys gerų draugų, kurių vienybė, palaikymas, pagalba ar geras žodis yra patys didžiausi stiprybės šaltiniai. Liga padėjo atsijoti tikrus ir netikrus draugus… Džiaugiuosi, kad sergu lengva ligos forma ir nėra didelių komplikacijų. Galbūt tai iš tiesų kažkuo panašu į gripą, tačiau nereiškia, jog nereikia saugotis šio viruso. Net ir gripu kiekvienas iš mūsų sergame skirtingai. O tiems, kurie rašo komentarus apie tai, kad šios ligos nėra, kad tai melas, sąmokslo teorija, noriu pasakyti – saugokitės, kol galite, nes nežinia, kokia forma galite susirgti.
