„Gyvo“ alaus nebėra?

Pasivaišinti pasvalietišku alumi turbūt sunkiausia Pasvalyje. Kaip, beje, ir joniškėlietišku – Joniškėlyje. Tokia proga pasitaiko tik vieną kitą kartą per metus. Todėl pavojaus, jog mus nugirdys vietiniai aludariai, seniai nebėra. Juolab kad ir alų gaminantį žmogų mūsų krašte rasti vis sunkiau. Bet dar įmanoma. Su vienu iš jų – pasvaliečiu Rimantu Gerve – pavyko pabendrauti šią savaitę.

Alų parduoda tik renginiuose

„Alaus darymas man jau nebėra svarbiausias verslas. Šiuo metu tai greičiau pomėgis ar savo bendrovės „Raginėlis“ reklama bei Pasvalio krašto pouliarinimas šalyje. Visą pagaminamą alų parduodu per šventes, muges, kitus renginius. Pagal tai ir sprendžiu, kiek jo daryti. Kadangi alus yra gyvas, nefiltruotas, jo neprigaminsi pusmečiui į priekį. Supilstytą į statines jį per savaitę reikia parduoti. Todėl su švenčių organizatoriais tenka iš anksto tartis dėl prekybos vietos kainos, dometis, kiek bus dar be manęs savo produkciją siūlančių aludarių, kokia bus nustatyta mažiausia alaus pdarvimo kaina. Visko nesuderinus, gali atsitikti ir taip, kad net nepavyks susigrąžinti pinigų, sumokėtų už prekybos vietą. Taip pat nereikia pamiršti, jog ne visose šventėse ar renginiuose smulkieji aludariai yra laukiami išskėstomis rankomis“, – kalbėjo R. Gervė.

Visą straipsnį skaitykite 2015-10-03 „Darbe“.