Kaip spręsti su afrikinio kiaulių maro plitimo grėsme susijusias šernų gausos reguliavimo problemas, turi pasiūlyti pirmadienį aplinkos ministro Kęstučio Trečioko sudaryta darbo grupė. Jai vadovauja aplinkos viceministras Linas Jonauskas. Jos sudėtyje – Aplinkos ministerijos, Generalinės miškų urėdijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bei medžiotojų organizacijų atstovai. Jie artimiausiu metu parengs planą, kaip, išnagrinėjus ir suderinus šių institucijų siūlymus, reikėtų spręsti minėtąsias problemas.
Atrodo, tai pasiekti nebus lengva. Kaip parodė praėjusį penktadienį Aplinkos ministerijoje sukviestas pasitarimas, minėtų institucijų nuomonės šiuo klausimu kol kas labai skiriasi. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba remiasi požiūriu, kad afrikinį kiaulių marą platina šernai, ir siūlo gerokai sugriežtinti medžioklės reikalavimus, kad šių gyvūnų būtų išnaikinta kuo daugiau. Anot tarnybos direktoriaus Jono Miliaus, iki ateinančių metų balandžio 15 d. šernų populiacija turi būti sureguliuota taip, kad viename medžioklės ploto vieneto kvadratiniame kilometre būtų ne daugiau kaip… pusė šerno. Jis siūlė leisti per medžiokles naudoti naktinio matymo optinius prietaisus bei taikiklius, o galimai afrikiniu maru užkrėstuose medžioklės plotuose – ir gaudykles-aptvarus. Keistas atrodė tarnybos vadovo siūlymas šalia jau įvestų draudimų medžioti uždrausti bet kokį masalo naudojimą šernams vilioti.
Tuo pačiu medžiotojai, nenušovę pakankamai šernų, turėtų prarasti teisę į medžioklės plotus. Jie būtų perduoti kitiems medžiotojų būreliams.
Aišku, medžiotojų organizacijos nesutinka su šia pozicija. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojo Eugenijaus Tijušo nuomone, kol kas nėra pakankamai įrodymų, kad afrikinis kiaulių maras plinta tik per šernus.
Aplinkos ministerija taip pat nepritaria drastiškoms šernų medžioklės griežtinimo priemonėms. Nes jos tiesiog suvaržytų medžioklę. Negalėdami sumedžioti nustatyto šernų skaičiaus, medžiotojai gali jų tiesiog nebešaudyti. Taip šernų tik padaugėtų. Be to, nustačius dar daugiau medžioklės apribojimų, liktų nesureguliuotos elninių žvėrių bei plėšrūnų populiacijos. Taip didėtų žala žemės ūkiui, gamtai ir miškams. Todėl ministerija pasisako už subalansuotus ir adekvačius šernų gausos reguliavimo medžiojant sprendimus. Nes tik jie užtikrins tvarų ir tausojantį visų medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą.
Edvardas BALČIŪNAS
Visą straipsnį skaitykite 2015-09-17 „Darbe“.
