„Šią knygą skiriame savo istorinę atmintį garbingai saugojančioms šeimoms. Ji turi paskatinti mus visus gerbti istoriją, prisiminti Lietuvą kūrusius ir gynusius vyrus, saugoti ir turtinti savanorių kartos mums paliktą turtą – Lietuvos valstybę. Savo istoriją turi rašyti ne tik Valstybė. Kiekvienas regionas, kiekvienas Lietuvos miestas ir kaimelis, net dažna šeima įnešė savo indėlį į Lietuvos suklestėjimą ir gerovę. Labai norėtume paskatinti visus ieškoti savo sąryšio su istorija“, – tokiais žodžiais pradedama ir kartu reziumuojama knyga „Pasvalio krašto karžygiai“. Ji pristatyta Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.
Knygos ištakos – Daujėnuose
„Ši knyga – iškilmių Daujėnuose, per kurias atidengta pirmoji Lietuvoje memorialinė lenta savanoriams, rezultatas. Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius supyko ant manęs, nes tokią lentą norėjęs pakabinti Šeduvoje. Taigi aplenkėte ne tik A. Butkevičių, bet ir Prezidentą Valdą Adamkų, ketinusį tą patį padaryti Židikuose“, – šmaikštavo knygos sudarytojas, žurnalistas, Premjero patarėjas Vilius Kavaliauskas. Pasak jo, 420 valsčių turėjo savanorius, o 314 – Vyties Kryžiaus kavalierius. Šiame leidinyje pateikiamos 54 iš mūsų krašto kilusių Vyties Kryžiaus kavalierių, kurie 1919–1920 m. dalyvavo Nepriklausomybės kovose, kiek įmanoma išsamesnės biografijos. Jos gausiai iliustruotos nuotraukomis, archyviniais dokumentais. Taipogi surašyta beveik 400 savanorių.
V. Kavaliauskas pasakojo, kad po 1932 m. maždaug dviem šimtams Joniškėlio ir Pasvalio partizanų buvo išduoti Vytauto medaliai su kardais. Tai buvo išimtinis apdovanojimas tiktai Šiaurės Lietuvos partizanams, nes nuspręsta nebeskirti Vyties Kryžiaus.
Agnė GRINEVIČIŪTĖ
Visą straipsnį skaitykite 2015-04-21 „Darbe“.
