Maždaug prieš devynerius ar aštuonerius metus rašėme apie specialiu ženklu – mėlynu trikampiu oranžinio kvadrato fone – pradėtus žymėti kolektyvinės apsaugos statinius. Tai vietos, kuriose gyventojai laikinai galėtų prisiglausti ekstremaliųjų situacijų ir karo atveju. Daugiausia minėtų ženklų matyti ant mokyklų, kultūros namų, administracinių pastatų fasadų.
Vasario 24-osios ankstyvą rytą prasidėjusi Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą daug ką pakeitė. Taip pat ir požiūrį į kolektyvinės apsaugos statinius bei jų būklę. Pagal dabar galiojančius civilinės saugos teisės aktus, kiekvienoje savivaldybėje kolektyvinės apsaugos statiniuose prieglobstį turėtų rasti bent 10 procentų evakuotų miestiečių, neskaičiuojant vaikų ir neįgaliųjų.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, Lietuvoje yra daugiau nei 1 900 kolektyvinės apsaugos statinių, kuriuose galėtų tilpti apie 40 procentų (arba 1,2 milijono) šalies gyventojų. Įvertinus papildomai visus šalyje esančius statinius, kurie turi rūsius, cokolinius aukštus ar požemines mašinų stovėjimo aikšteles, priedangą oro pavojaus atveju rastų visi Lietuvos žmonės.
Kovo 15 d. Vidaus reikalų ministerija organizavo nuotolinį pasitarimą, kuriame diskutuota apie savivaldybių pasirengimą užtikrinti civilinę gyventojų saugą. Pasitarime dalyvavo Savivaldybių asociacijos vadovybė, merai, savivaldybėse paskirti asmenys, atsakingi už civilinę saugą.
„Lietuvos gyventojai, reaguodami į karą Ukrainoje, vis dažniau domisi, kur reikėtų slėptis galimo pavojaus atveju. Nors jokio tiesioginio pavojaus šiuo metu Lietuvos žmonėms nėra, tačiau noras žinoti – suprantamas. Kiekvienas savivaldybės gyventojas turi iš anksto žinoti, kur galima rasti priedangą – ar tai būtų kolektyvinės apsaugos statinys, artimiausio pastato rūsys, namo požeminė automobilių stovėjimo aikštelė ar bet kokia kita laikinai saugi vieta. Pastarąjį dešimtmetį ekstremalių situacijų valdymui ir civilinei saugai nebuvo skiriama deramo dėmesio, todėl dabar, aplink Lietuvą tvyrant įvairioms grėsmėms, reikia imtis skubių ir neatidėliotinų veiksmų. Kartu matome poreikį didinti valstybės finansavimą civilinei saugai, siekiant pasirūpinti žmonių saugumu“, – pasitarimo metu tvirtino Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Susitikimo metu sutarta skubiai inventorizuoti visus turimus kolektyvinės priedangos statinius, taip pat atnaujinti interaktyvų kolektyvinės priedangos statinių žemėlapį interneto svetainėje LT72 – www.lt72.lt Visoms savivaldybėms pavesta peržiūrėti, kaip veikia gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema, rekomenduota pasirūpinti ir saugiomis darbo vietomis sprendimų priėmėjams.
Po minėto pasitarimo su Savivaldybės administracijos civilinės saugos specialistu Linu Mainoniu kalbėjomės ne tik apie mūsų rajone esančius kolektyvinės apsaugos statinius, bet ir kitus naudingus patarimus, kaip apsaugoti savo ir kitų gyvybes. Tiesą pasakius, pastarosiomis dienomis surasti L. Mainonį įprastoje darbo vietoje Savivaldybės rūmuose yra beveik neįmanoma. Daugėjant atvykstančiųjų karo pabėgėlių iš Ukrainos skaičiui, civilinės saugos specialistas yra paskendęs jų apgyvendinimo ir buitinių reikalų tvarkymo rūpesčiuose. Praėjusio trečiadienio popietę L. Mainonį pavyko „pagauti“ Pasvalio Stoties g. esančioje „Pasvalio agrodilerio“ parduotuvėje. Rajono civilinės saugos specialistas kartu su savanoriavusiu kultūros vertybių paveldo specialistu Gražvydu Balčiūnaičiu padėjo grupelei ukrainiečių rinktis pirštinių ir darbo rūbų. Neįpratę be darbo sėdėti laikinieji mūsų rajono gyventojai ruošėsi kitą dieną „Aukštikalnių soduose“ genėti obelis.
Tad su L. Mainoniu pasikalbėti sėdome į automobilį. Pirmiausia pašnekovas priminė, kad mūsų rajone iš viso yra 34 kolektyvinės apsaugos statiniai, kuriuose laikinai galėtų pasislėpti iš viso apie 6 tūkst. gyventojų. Taip pat įrengta 13 perspėjimo sirenų. Iš jų – keturios Pasvalyje, kitos –Joniškėlyje, Narteikiuose, Pumpėnuose, Daujėnuose, Saločiuose ir kt. Tačiau jų signalą toli gražu ne visi žmonės išgirs, tad primygtinai patariama mobiliajame telefone aktyvinti perspėjimo funkciją. Kaip tai padaryti, paaiškinama interneto svetainėje www.lt72.lt
L. Mainonis sakė, kad kolektyvinės apsaugos statinių nereikia painioti su specialiosios paskirties statiniais – slėptuvėmis, kurios įrengtos tam tikrame gylyje, turi atskirą vandens tiekimą, autonominį elektros generatorių ir kt. Mūsų rajone nėra nė vienos tokius reikalavimus atitinkančios slėptuvės. Beje, Civilinės saugos internetiniame tinklalapyje rašoma, kad iš 60-ies savivaldybių tik 9-iose yra gerai įrengtos slėptuvės, o 35-ios turi slėptuves, iš dalies atitinkančias nustatytus reikalavimus.
„Geriausia sauga yra gyventojų kaimynystė, bendrystė ir draugystė – turime iš anksto žinoti, kur yra artimiausia priedanga pasislėpti. Jei po mano namu nėra rūsio, tai gal jis yra pas kaimyną. Pasigirdus oro pavojaus signalui, juk nevažiuosi iš Valakėlių ar Ustukių slėptis, pavyzdžiui, į Pasvalio kultūros centro rūsį. Didžiausia grėsmė gyvybei tokiais atvejais yra panika ir blaškymasis. O kad to nebūtų, reikia iš anksto įvertinti tai, ką turime ir kuo galime padėti vienas kitam. Dabar kaip tik tinkama proga apžiūrėti ir įvertinti tai, ką turime ir kur galėtume slėptis“, – elementarius dalykus aiškino rajono civilinės saugos specialistas L. Mainonis. Jis priminė, kad minėtame tinklalapyje www.lt72.lt išsamiai paaiškinta, kokius būtiniausius daiktus reikia turėti laikinoje priedangoje. Rekomenduojama vandens ir maisto atsargų turėti bent 72 valandoms, taip pat būtina pasirūpinti pirmosios medicinos pagalbos reikmenimis, higienos priemonėmis, vaistais. Ypatingą svarbą tokiais atvejais turi ryšio priemonės – radijo imtuvai, mobilieji telefonai. Baigdamas pokalbį civilinės saugos specialistas L. Mainonis patarė sekti ir pasitikėti tik oficialiais valdžios pranešimais, o ne sąmoningai ar nesąmoningai skleidžiamais gandais.
Telefonu pakalbinome vieno kolektyvinės apsaugos statinio – Pasvalio Svalios progimnazijos direktorę Gitaną Kruopienę. Progimnazijos vadovė paaiškino, kad dar Smetonos laikais statytos mokyklos rūsyje laikiną priedangą galėtų rasti apie 60 žmonių. Tačiau dabar tik apie 40 kv. m ploto patalpų tuščios, likusį maždaug 18–20 kv. m plotą užima technologijų kabinetas ir pagalbinės patalpos kūno kultūros mokytojams.
Rajono Savivaldybės teritorijoje esančių kolektyvinės apsaugos statinių sąrašas buvo patvirtintas 2014 m. gegužės 9 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.
Savivaldybės internetiniame tinklalapyje www.pasvalys.lt skelbiamą sąrašą reikėtų atnaujinti, nes nuo to laiko pasikeitė ne tik kai kurių statinių pavadinimas, bet ir jų šeimininkai.
