Kovo 5 dieną Vilniuje šurmuliavo Kaziuko mugė. Tačiau šią dieną į sostinę atvykę pasvaliečiai prisimins ne tik dėl to. Tądien Vilniaus pasvaliečių bendrija pervardyta į Pasvalio kraštiečių bendriją. Tai reiškia, kad nuo šiol jos veikloje galės dalyvauti visi pasvaliečiai: tiek gyvenantieji visoje Lietuvoje, tiek užsienyje.
Nauja bendrijos sudėtis ir funkcijos
Į Vilniaus įgulos karininkų ramovę susirinko apie 100 pasvaliečių. Tarp Pasvalio kraštiečių bendrija suburs svetur pasklidusius pasvaliečius jų buvo galima sutikti ne tik Pasvalio rajono savivaldybės vadovus, kultūros įstaigų direktorius, bendruomenių pirmininkus, seniūnus, bet ir retai kraštiečių renginiuose dalyvaujantį rašytoją Kazį Sają, žurnalistę Algimantą Žukauskienę, dirigentą Petrą Vaičekonį, vyskupą emeritą Joną Kaunecką, menininką Ziną Kazėną.
Kraštiečius pasveikino viena iš Vilniaus pasvaliečių bendrijos įkūrėjų, oftalmologė doc. Genovaitė Jusaitienė, taip pat naujasis bendrijos pirmininkas prof. Rimantas Mykolas Kanapėnas, jos vairą perėmęs praeitų metų lapkričio pradžioje.
Pirmininkas pasiūlė Vilniaus pasvaliečių bendriją pervardyti į Pasvalio kraštiečių bendriją. Profesoriaus teigimu, toks poreikis kilo todėl, kad kituose miestuose ir užsienyje gyvenantys pasvaliečiai neretai įsižeidžia, kad nėra kviečiami į pasvaliečių susirinkimus. Tad šie kraštiečiai pasijunta esą užmiršti.
19 narių valdyba patvirtino naujosios bendrijos nuostatus. Ją sudarys ketveriems metams renkamas pirmininkas ir valdyba. Pastarajai pavaldūs du komitetai: Organizacinis (jam vadovauja doc. Bronė Stundžienė) ir Ryšiams su visuomene (jam vadovauja Loreta Šlekienė). Pasvaliečių atstovybės šiuo metu veikia Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose.
Susirinkusiesiems pristatytas Pasvalio kraštiečių bendrijos herbas – 11 ratu išdėstytų kviečių varpų (dail. Jokūbas Zovė). Skaičius simbolizuoja Pasvalio rajono seniūnijas, kviečiai – derlingas mūsų krašto žemes, o apskritimas – gyvenimo ratą. Šio herbo pagrindu ketinama sukurti atminimo medalį, kuris būtų teikiamas ypatingomis progomis.
Galimi bendradarbiavimo rezultatai
Pasvalio kraštiečių bendrijos pirmininkas aptarė bendradarbiavimo su mūsų kraštu perspektyvas. Viena jų – leidyba. „Galbūt reikėtų išleisti knygą, kuri apimtų visą Pasvalio rajoną, juolab kad mūsų kraštas garsėja rašytojais, menininkais. Numatome rengti mokslines-praktines konferencijas etnokultūros, istorijos ir kitomis aktualioms temomis“, – vardijo prof. R. M. Kanapėnas. Jis ir Pasvalio rajono savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Abi pusės įsipareigojo ieškoti ir suburti Lietuvoje bei užsienyje gyvenančius kraštiečius bendrai veiklai, nuolatiniam ryšiui su savivaldybe, seniūnijomis, bendruomenėmis, visuomeninėmis organizacijomis, ūkininkais, verslininkais. Sutartyje numatyta organizuoti renginius, stiprinančius patriotizmą, kultūrą, puoselėjančius gimtąją kalbą, papročius, tarmę. Ketinama skatinti kraštiečių bendradarbiavimą su Pasvalio krašto muziejumi, bibliotekomis, spauda. Planuojama imtis veiksmų Pasvalio kraštovaizdžiui apsaugoti nuo urbanizacijos, rengti ekskursijas po Pasvalio rajoną, mūsų šalį ir už jos ribų. Bus siekiama populiarinti Lietuvai ir Pasvaliui nusipelniusius kraštiečius, surasti bei paskatinti veikti gimtojo krašto labui jaunuosius ir viduriniosios kartos atstovus. Ruošiamasi bendromis pastangomis Vilniuje įkurti Pasvalio kraštiečių centrą, skirtą parodoms, susirinkimams, etnokultūrinės medžiagos eksponavimui.
Suvažiavime pasirašyta rezoliucija „Dėl Pasvalio kraštiečių bendrijos bendradarbiavimo su Pasvalio rajono savivaldybe, seniūnijomis, bendruomenėmis, kultūros organizacijomis ir ūkio subjektais“. Šiuo dokumentu įsipareigota Pasvalio rajone plėtoti kultūrą ir švietimą.
Agnė GRINEVIČIŪTĖ
Visą straipsnį skaitykite 2016-03-10„Darbe“.
