Privalomoji karinė tarnyba jaunųjų ūkininkų neturėtų gąsdinti

FB-SM75874j

Praėjusį pirmadienį Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją dėl Karo prievolės pakeitimo. „Suprantame, kaip svarbu kiekvienam jaunuoliui atlikti privalomąją karinę tarnybą ir ginti savo kraštą. Tačiau situacija klostosi taip, kad daliai jaunųjų ūkininkų tą padaryti tampa labai sudėtinga dėl dalyvavimo Lietuvos kaimo plėtros programų priemonėse. Šie ilgalaikiai gaunančiųjų Europos Sąjungos paramą įsipareigojimai negali būti atidėti, o bankų taikomos sankcijos gali lemti net ūkio bankrotą. Labai svarbu tai, kad ūkininkams nepajėgiant grąžinti gautos finansinės paramos į Europos Sąjungos biudžetą, valstybei taip pat grėstų finansinio poveikio priemonės dėl netinkamo lėšų naudojimo. Todėl siekiame, kad būtų atsižvelgta į ypatingas aplinkybes“, – teigė V. Baltraitienė. Minėtame kreipimesi į Krašto apsaugos ministeriją aiškinama, kad ūkininkai, dalyvaujantys Lietuvos 2007–2013 m. ar 2014–2020 m. programų priemonėse, už finansinę paramą prisiimtus įsipareigojimus turi vykdyti laiku. Privalomoji karinė tarnyba nėra priežastis jiems atidėti. Nors privalomoji karinė tarnyba nėra itin ilga, tačiau ją atliekantys ūkininkai neišvengtų sankcijų dėl laiku neįgyvendintų prievolių. Tai gali lemti ne tik didelius finansinius nuostolius ar net ūkio bankrotą, bet ir kitus socialinius padarinius – darbo vietų praradimą, pajamų lygio kritimą kaime. Juk ūkininkai prieš dalyvaudami minėtų kaimo plėtros programų priemonėse, negalėjo numatyti, kad jie bus pašaukti į privalomąją karinę tarnybą. Tiesa, Karinės prievolės įstatyme numatyta galimybė atidėti privalomąją karinę tarnybą, jeigu bus konstatuojama, kad dėl asmens pašaukimo į ją būtų padaryta „neproporcingai didelė žala asmeniniams ir visuomeniniams interesams“. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme nėra įtvirtinta aiškių kriterijų, kuriais remiantis įgyvendinamas privalomosios karo tarnybos atidėjimas. Dėl to Žemės ūkio ministerija siūlo, jog būtų tikslinga visus galimus kriterijus dėl atleidimo nuo privalomosios pradinės karo tarnybos reglamentuoti įstatyme, o ne Krašto apsaugos ministro įsakyme.

Edvardas BALČIŪNAS

Visą straipsnį skaitykite 2015-06-20 „Darbe“

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.