88-uosius metus gerokai įpusėjusi mokytoja Elzė Krikščiūnaitė-Ilgutienė sename gražiame palatvės Kurpalaukio kaime praleido beveik 64 metus. Ir iki šiol vasaros bėga šiame mielame sodžiuje, tačiau vis dažniau išvažiuoja pas sūnų Sigitą į Joniškėlį.
– Į Kurpalaukį mane arkliu su uore atgabeno iš Vileišių, dabar Žilpamūšio, mokyklos 1951 metų sausio 1-ąją, – prisimena Elzė Ilgutienė, beje, šis persikėlimas išpuolė per jos 24-ąjį gimtadienį.
Elzė Ilgutienė gimusi 1927 metų sausio 1-ąją, nors dokumentuose įrašyta 2-oji diena. Ir dar vienas sutapimas – Kurpalaukio pradžios mokykla buvusios karčemos, o vėliau kumetyno pastate taip pat įsikūrė 1927 metais.
– Norėjau išsiaiškinti, kada šis raudonų plytų mūras buvo pastatytas, tačiau niekas neatsiminė, tik žinojo, jog dar prie caro čia buvo karčema, – sako mokytoja.
Pakeitė prasigėrusį mokytoją
Kaip atsitiko, kad jaunoji mokytoja į Kurpalaukį atvažiavo dirbti mokslo metų viduryje?
– Nes šios mokyklos mokytojas visiškai prasigėrė. Nei kuro, nei grindų, langai bet kuo užkalti. Taigi jį pašalino, o aš norėjau atsisakyti ten važiuoti. Tačiau įkalbėjo, kad taip mane paaukština, būsiu Kurpalaukio pradinės mokyklos vedėja, – šypteli Elzė Ilgutienė. – Gražiu baltu arkliu atvažiavo švietimo skyriaus vedėjas Bitinas su inspektorium, liepė Saločių vidurinės mokyklos direktoriui Narvydui mums duoti malkų, anglių, nes viduržiemį šalta, o kūrenti neturim kuo. Valytoja kūreno tris krosnis – klasėje, salėje ir tuomečiame pionierių kambaryje.
Pasvalį pasiekdavo arkliu arba dviračiu. Jaunoji mokytoja 1951-ųjų žiemą Kurpalaukyje rado 49 mokinius. Čia mokėsi ne tik kurpalaukiečiai, bet ir Škilinpamūšio, Šakarnių šiapus upės, Šalnaičių, taip pat iš Latvijos Jatniekų ir Jaudaunikų lietuvių šeimų vaikai.
– Mokiau visas keturias klases. Dviem klasėms pamokos prasidėdavo devintą valandą, kitiems – vienuoliktą. Lietuvių kalbos ir matematikos mokėmės atskirai, o dainuoti ir sportuoti galima visiems kartu. Tiesa, pradžioje mokinukų amžius labai skyrėsi – nuo septynerių iki keturiolikos metų, – prisimena Elzė Ilgutienė.
Maždaug prieš du dešimtmečius darytoje fotografijoje – mokytoja Elzė Ilgutienė su trimis moterimis:
– Tai mano pirmosios ketvirtokės. 1951 metais Kurpalaukio mokyklą baigė šeši ketvirtokai. Trys berniukai jau mirę. O su mergaitėmis – Panevėžyje gyvenančiomis Brone Laučkaite ir Genovaite Blazarėnaite, iš Bauskės atvažiuojančia Aldona Šimkevičiūte – bendrauju iki šiol. Esam kaip giminės. Dabar ir šioms mano mokinėms jau po 73 metus, visos našlės, turi anūkų ir proanūkių.
Kitoje nuotraukoje – su savo mokytojais gamtoje pramogaujantys Kurpalaukio, Saločių, Žadeikonių ir Dagių mokinukai.
– Mes labai mėgome bendrauti. Tačiau jau mirę visi šie mano kolegos: ir Žadeikonių mokytoja Jonėninė, ir salotietė Imbrasienė, ir Bakanas iš Dagių, – žvelgdama į seną fotografiją susimąsto Elzė Ilgutienė.
Asta BITINAITĖ
Visą straipsnį skaitykite 2014-09-16 „Darbe“
