Jei nepamaišys pandemija, karantinas ar kitos negandos, po poros mėnesių ant parduotuvių lentynų turėtų pasirodyti nauja Pasvalio krašte užauginta ir pagaminta produkcija: marinuoti česnakai, šaldytos bei vakuumuotos česnakų skiltelės ir granulės, natūraliai džiovinti malti česnakai. Bandomieji pavyzdžiai jau yra, tad kalbiname idėjos sumanytoją pervalkietį Petrą Legį.
Nuvažiavę į Pervalkus, sodybos šeimininką radome ruošiantį lauką, kuriame augins žieminius česnakus. Anot Petro Legio, spalio pabaiga – pats tinkamiausias jų sodinimo metas. Reikia, kad iki šalčių įsišaknytų, bet sudygti nespėtų.
„Dirbu penkis hektarus žemės. Du iš jų mano, trys – mamos nuosavybė. Česnakus pradėjau auginti, berods, prieš aštuonerius metus. Kurį laiką didžiąją derliaus dalį parduodavau Latvijos ir Lietuvos supirkėjams. Tačiau česnakų augintojų sparčiai daugėjo, parduoti derlių darėsi vis sunkiau, tad ėmiau mąstyti, jog pirkėjams reikėtų pasiūlyti ką nors naujo. Taip gimė sumanymas česnakus marinuoti, šaldyti, džiovinti“, – pasakoja pervalkietis.
Elektros ir automatikos inžinerijos studijas baigęs Petras Legis turi labai nagingas rankas bei daug kūrybinės išmonės. Daugelį ūkyje ar būsimame česnakų perdirbimo ceche būtinų mechanizmų sukonstravo jis pats. Mūsų pašnekovas aprodo savo rankomis pagamintą agregatą česnakams sėti, jų vagelėms atarti, plėvelei darže kloti, nes augina ne tik česnakus, bet ir pusę hektaro braškių. Dabar kaip tik gaminama galinga orapūtė – stipria karšto oro srove česnakų skiltelės bus vaduojamos iš lukštų.
„Išlukštenti jas dar galima naudojant vandens srovę, bet kai lukštai pašalinami oro srove, skiltelės lieka sausos ir gražios. Beje, išlukštentus česnakus užmarinuoti ar kitaip apdoroti reikia tuoj pat, nes vos per kelias valandas gali pakisti ne tik skiltelių išvaizda, bet ir skonis – jos nebebūtų nei tokios baltos, nei tokios kvapnios.
Mūsų marinuoti česnakai – tikras naminis produktas: viską darome tarsi namų virtuvėje, pagal iš mano močiutės paveldėtą receptą. O ji buvo puiki šeimininkė – iki šiol prisimenu jos iškeptų ar išvirtų patiekalų skonį, skanėstus, kuriais mus lepindavo, – šypsosi pervalkietis. – Manau, kad mūsų siūlomus produktus – ir džiovintų česnakų miltelius, ir maltus šaldytus česnakus – šeimininkėms bus itin patogu naudoti. Įbėrei padažan ar sriubon žiupsnį džiovintų, arba įmetei atlaužtą gabalėlį į plokštelę suspaustų sušaldytų granulių ir pasklinda apetitą žadinantis aromatas. Česnakas yra ne tik nepakeičiamas daugelio patiekalų prieskonis, bet ir sveikatai labai naudinga daržovė. Mūsų produkcija – ir šaldyti, ir džiovinti česnakai – be jokių priedų. Jei ką sudomino ir norėtų paragauti, gali paskambinti tel. 8 672 67 410 – sutarsime“.
skiltelės, smulkinti šaldyti ir džiovinti česnakai. Aidos GARASTAITĖS nuotr.
Penkiasdešimtmetį kitąmet švęsiantis Petras Legis gimė Biržų rajone, bet, kai jam buvo vos vieneri metukai, tėvai atsikraustė į Pervalkų kaimą ir čia pasistatė namus. Petro tėtis amžinybėn išėjo jau seniai, o mama dabar gyvena Pasvalyje, pas sūnų. Ištuštėjusioje tėvų sodyboje šiandien ir kuriamas česnakų perdirbimo cechas. Rengiamos patalpos derliui džiovinti, sėklai saugoti, žaliavai paruošti ir kvapniesiems produktams gaminti. Beveik visus statybos, santechnikos, elektros ar kitos įrangos montavimo darbus pertvarkomame ūkiniame pastate nudirba pats būsimo cecho šeimininkas. Kad viską suspėtų, teko atsisakyti ankstesnio darbo „Ustukių malūno“ įmonėje, kur vyriškis prižiūrėjo elektros automatinius įrenginius.
Pervalkietis augina tik žieminius česnakus, nes vasariniams tų vietų dirva nelabai patinka. Česnakai – gan įnoringa kultūra, tad kol surado tinkamiausias veisles, teko išbandyti ne vieną. Kol kas labiausiai pasiteisino stambiųjų mėlynųjų ir bestiebių česnakų veislės. Išbandymo dar laukia vadinamieji drambliniai česnakai, užauginantys įspūdingo dydžio skilteles.
„Šį rudenį česnakais apsodinsiu maždaug hektarą. Šiek tiek dar išplėsiu ir braškių plotus, nes jų auginu beveik dešimtį veislių – ankstyvųjų, vėlyvųjų, desertinių. Ir braškėms, ir česnakams būtina sėjomaina, tad likusiame plote sėju javus, kad kas keleri metai būtų galima kultūras sukeisti vietomis. Sėklai atrenku pačias stambiausias česnakų skilteles, nes kuo jos bus didesnės, tuo didesnė užaugs ir česnako galva. Nesu agronomas, todėl nuolat iškyla naujų klausimų, neaiškumų. Atsakymų ieškau spaudoje, knygose, internete, nors, antra vertus, viską, ką surandu, būtina išbandyti praktikoje, nes teorija toli gražu ne visada atitinka realybę. Tenka pasukti galvą, kaip pagerinti ir česnakams pritaikyti mūsų molio dirvą, nes ši daržovė labiau mėgsta priesmėlį. Trąšų ar kitokių chemikalų stengiuosi naudoti kuo mažiau, nes norim kuo sveikesnio produkto“, – patikina pervalkietis.
Petras Legis pasidžiaugia, jog ir ūkyje, ir tvarkant atgimstančią tėvų sodybą daug padeda jo paties atžalos: dvi jau suaugusios dukros ir sūnus – Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos antrokas Armandas. Marinuojant česnakus virtuvėje pluša Petro gyvenimo draugė. Be to, kaimyniniame Vilkiškių kaime ūkininkauja brolis Vytautas, kuris prireikus irgi atskuba į talką.
Šiemet Petras Legis česnakų derlių nuėmė nuo pusės hektaro ir jų prirovė per dvi tonas. Tad, paleidus česnakų perdirbimo cechą, gražaus darbelio bus nemažai. Pervalkietis tikisi, kad naujoji produkcija paklausą turės: juk česnakai – ir gardu, ir sveika. Kol kas dar kuriamos būsimų produktų etiketės – norima, kad jos būtų išvaizdžios ir informatyvios.
