Kodėl Raubonių kultūros namų administratorė ir bendruomenės pirmininkė Gražina Paškevičienė verta „deimančiukų“ nominacijos?
– Tai žmogus, kuris gyvena ne Raubonyse, o Pasvalio mieste, bet pažįsta visus kaimo gyventojus. Tai žmogus, kuris užjaučia, padeda, pataria… Ji nepaprasta darbuotoja, ji padeda ir kitiems darbuotojams. Na, tiesiog aš nežinau, kaip ir berašyti… Bet gal jūs ką nors suprasit… – toks laiškelis atskriejo į mūsų redakcijos paštą.
Raubonių kultūros namuose Gražiną Paškevičienę sutikome su pajiešmeniečiu Vaidotu Gikiu kuriančius planus, kaip bent šiek tiek atgaivinti Raubonių malūną, buvusią karšyklą-verpyklą.
– Norime parašyti projektą ir per Pasvalio vietos veiklos grupę gauti lėšų, kad buvusiame Raubonių malūne, kuris yra kultūros paveldo objektas, galėtume vystyti bent nedidelę veiklą, pagyvinti jo gyvenimą, sutvarkyti aplinką, gražią Tatulos pakrantę. O ateityje turime dar didesnių ambicijų, platesnių užmojų, – Gražina visko iki galo ir neatskleidžia, nes dar daug kas tik svajonėse.
Tačiau Raubonių ir Pajiešmenių bendruomenės aktyviai bendra-darbiauja, kartu rašo projektus.
Gražina išskleidžia 1924 metų Raubonių malūno ir teritorijos planą. Ir sumano šį vertingą dokumentą gražiai įrėminti…
Augo Gražina Baltpamūšio dvare, pačioje palatvėje:
– Bėgiojom liepkeliais, o po didžiulės liepos laja tilpo daug žmonių. Čia ir šokius susiorganizuodavom.
Gražina prisiminė, kaip dar lankydami Dagių pradinę mokyklą, patys mokinukai pastatė spektaklį:
– Pasikvietėm tėvelius, savo mokytoją Bakaną. Spektaklyje vaidino visų trijų klasių vaikai. Aišku, buvau tarp tų entuziastų, sugalvojusių šitą renginį. Pagrindiniame dvaro pastate buvo įrengta biblioteka, kurioje dirbo Gražinos mama Paulina Petrauskienė. Beje, bibliotekos vedėja ji išdirbo per keturiasdešimt metų – Dagiuose, teko ir Kiemėnuose.
– Mamytė buvo ne tik bibliotekininkė, bet ir renginius organizuodavo, ir mus, vaikus, įtraukdavo, – prisimena Gražina.
Jos mama baigusi Saločių vidurinę mokyklą ir vėliau mielai rūpindavosi savo klasės susitikimais. Praėjusią vasarą ši laida susitiko po 55 metų.
– Tik mamytė jau senokai mirusi, – liūdnai tarsteli Gražina.
Ji taip pat baigė Saločių vidurinę mokyklą, energingai imdavosi renginių. Priminus jų klasės įspūdingą „Brėmeno muzikantų“ pastatymą, Gražina šypteli:
– Tai buvo Naujamečio karnavalo pasirodymas. Ten daug visko buvo. Juk anuomet visi karnavalui ruošdavosi. Man atrodo, kad kartu visi sutardavom, ką ir kaip darysim. O charakteristikoje įrašė, jog aš tarsi įpiršdavau savo nuomonę. Turbūt buvau tarp lyderių, iš šalies geriau matyti…
Asta BITINAITĖ
Visą straipsnį skaitykite 2015-01-22 „Darbe“.
