Kuo išskirtinė maža kaimo parduotuvė prie didelio kelio…

Talačkonių parduotuvė, priklausanti tiems patiems šeimininkams, kaip ir Ustukių malūnas, nėra visiškai įprasta kaimo krautuvėlė, nes stovi prie „Via Baltica“ kelio. 

Prie magistralės, kuria nenutrūkstamu srautu keliauja ne tik lietuvaičiai, bet ir gausybė įvairiausių užsieniečių, ko gero, jau iš atokiausių pasaulio kampelių. 

– Oi, koks čia margumynas pravažiuoja! Kadangi sustoja daug keliaujančių, nevietinių žmonių, mums šis privalumas suteikia galimybę kiek kitaip elgtis, – kalbėdamas apie Talačkonių parduotuvę, pripažįsta pasvalietis Giedrius Uždavinys, versle besisukantis kone tris dešimtmečius, o šią parduotuvę įsigijęs prieš keliolika metų. 

Giedrius išsitaria, kad galima prigalvoti naujų idėjų, tik ne visada pakanka resursų jas įgyvendinti: 

– Žinoma, resursai – tai visų pirma kūrybingi žmonės. Toks yra neseniai apie metus Talačkonių parduotuvės vadovu dirbęs mano buvęs kurso draugas Gintaras Kerbedis. 

Kam teko keliauti siauruku, galėjo įsitikinti, kad buvęs šio geležinkelio vadovas – iš tiesų charizmatiška asmenybė. 

– Taigi Gintaras ėmėsi atnaujinti mūsų parduotuvę Talačkoniuose, o prieš pusantrų metų iš jo šias pareigas perėmė Daiva Grauslienė, su kuria nuo vaikystės kartu augom. Taip dėliojasi kūrybinga naujovių ieškanti darbuotojų komanda, – atskleidžia verslininkas Giedrius Uždavinys.

O Talačkonių parduotuvėje šalia įprastų kasdienių prekių įsitaisė ir Ustukių malūno krautuvėlė „Sėlė“ su savo įvairiausiais trapučiais, trapukais ir visa kita šviežiausia produkcija. 

– Ypač pravažiuojantiems, keliaujantiems žmonėms norime pasiūlyti pirmiausia išskirtinių savo krašto gėrybių, nuoširdžiai bendraudami jas pristatyti, įvertinti ir pamėgti, – sako Giedrius, kuriam patinka ardyti mūsų nepasitikėjimo kompleksus, kad nieko nesugebam nei sukurti, nei pagaminti ir apskritai esam niekam neįdomūs. 

Beje, Giedrius prisiminė ir mūsų rajono pačią verslų pradžią: 

– Kokios sėkmingos buvo „Šilupės“, „Aušros“ įmonės, garsėjusios aukščiausios kokybės mėsos gaminiais, nuostabiausiais tortais, kurių net didžiuosiuose prekybos centruose nelikdavo pirmiausia. 

Nors šios įmonės – jau tik istorija, tačiau jų produkcijos skoniai nepamirštami. Labai pasigendame išskirtinių „Žaldoko“ šakočių…

– Ir šiandien turim skatinti vietinius gamintojus, kurie puoselėja savo krašto tradicijas, mūsų senolių kulinarinį paveldą, – įsitikinęs Giedrius. – Todėl ir kviečiame, stengiamės palaikyti ir padėti parduoti savo krašto gamintojų gėrybes. Ne tik Ustukių malūno gaminius, bet ir Naradavos tyreles, Joniškėlio vyną, Pasvalio alų… Ieškome ir laukiame daugiau Pasvalio krašto gamintojų produkcijos. 

Giedrius Uždavinys verslą lygina su dailininko kūryba – nors visi turi tas pačias priemones, tačiau sukuria labai skirtingus paveikslus. Ir neretai paprasti potėpiai skleidžia itin stiprią emociją. 

Taip ir versle galima sukurti ar atgaivinti paprastų ir kartu pasakiškų dalykų. 

– Kitaip prapuls išskirtinės mūsų krašto receptūros, – svarsto Giedrius. 

Jo krautuvėlė „Sėlė“ Talačkonių parduotuvėje irgi su gilesne simbolika: 

– Kadangi esam įsikūrę legendinės Sėlių genties žemėse, tad „Sėlė“ mums – gimtojo krašto simbolis… 

Galima pirkėją stebinti ir kitoniškais netikėtumais – pavyzdžiui, Kėdainių agurkų džemu, kuris dera ir su Ustukių malūno trapučiais, ir su baltaisiais pelėsiniais sūriais. Arba atkeliauja gėrybių – šviežio sūrio, alyvuogių aliejaus – tiesiai iš saulėtosios Graikijos, iš Kretos salos, kur gyvena už graiko ištekėjusi pažįstama lietuvaitė… 

– Visada stengiamės ieškoti kokio nors unikalumo ir išskirtinumo, kad mūsų klientams ne tik patiktų, bet ir būtų įdomu, – Giedrius pripažįsta, kad būtina konkuruoti ir su degalinių parduotuvėmis, ir su prekybos centrais. – Reikia turėti tokių prekių, kurių žmogus taip lengvai negaus kitur. 

Verslininkas daug dėmesio skiria bendravimo su klientais emocijai, kad jie apie prekę gautų vertingos ir tikslios informacijos:

– Įsiūlai pakelį mūsų gamintų trapukų. Jau važiuodamas žmogus paskanauja, jam taip patinka, kad prie Pumpėnų apsisuka ir grįžęs nusiperka dešimt pakelių. Neretai šitaip pasitaiko. Mes šioje parduotuvėje naujus Ustukių malūno gaminius tarsi savotiškai testuojame. Visada įdomi vartotojo reakcija, kas patiko, o kas – ne, ką galime patobulinti, o ko teks atsisakyti. 

Ir Giedrius Uždavinys, ir Daiva Grauslienė pastebi, kad geriausia, patikimiausia reklama, sklindanti iš lūpų į lūpas: 

– Grįžta su pageidaujamų prekių sąrašiuku ne tik pasvaliečių, bet ir vilniečių. 

Beje, pasvaliečių vis dažniau atvažiuoja. 

– Pasvalys prasiplėtė iki Talačkonių, kurie tapo tarsi priemiesčiu, – su Giedriumi paskaičiuojame, kad skiria vos trys keturi kilometrai. 

Labai panorėjus, galima atlėkti išgerti ir gardžios kavos. Šalia Talačkonių parduotuvės jau stovi karštųjų gėrimų aparatas. Dažnas skanavęs išsitaria, kad čia ruošiama šviežiai maltų pupelių kava viena gardžiausių. 

Akis užkliūva už sukaltos erdvios medinės terasos. Giedrius Uždavinys santūriai atskleidžia, jog gal po kokio mėnesio visus pakvies į lauko kavinukę: 

– Mums svarbiausia – atsižvelgti į lankytojų poreikius. Čia būtų lyg ir blyninė su miltiniais patiekalais visų pirma iš mūsų malūno produkcijos. Ir ne tik. Pastatėme mažą patalpėlę, kurioje turėtume gaminti skanius ir įdomius patiekalus, galbūt ir paskanintų bulvyčių. Tai bus nesudėtingi ir kokybiški patiekalai. 

Taigi ir vėl kūryba, kuomet rutuliojasi jaukios lauko kavinukės idėja – gal terasa su stoginėlėm, gal dar ir ant pievelės. 

– Ieškom kūrybingų ir bendrauti mėgstančių žmonių, kurie sugebėtų kurti ne tik patiekalus, bet ir šiltus santykius su klientais, – apie tokią komandą svajoja Giedrius. 

Tačiau kartu ir labai neužsisvajoja, nes nežino, koks ateityje bus „Via Baltica“ kelias, ar nebus statomos apsauginės sienelės, ar visada išliks taip lengvai pasiekiami. 

– Su viešuoju maitinimu mūsų verslas seniai buvo susijęs, – Giedrius prisiminė, kad Pasvalio kultūros namuose turėjo populiarią kavinę „Lukas“. – Be to, mes esam maitinę apie trisdešimt rajono mokyklų. Taip, kadaise jų tiek buvo. Mūsų įmonė viena pirmųjų maitino ir ligoninėje. 

O kiek važiuota į muges užsienyje. 

– Visą mėnesį Strasbūre, Prancūzijoje, virėm žirnių kukulaičius. Virėm žirnių, penkių grūdų košes kelis kartus Berlyne, Airijoje, Lenkijoje, Briuselyje, kai Lietuva stojo į Europos Sąjungą. Daug kur dalyvauta per „Tatulos“ fondą, kuris anksčiau buvo svarbi ir veiksminga organizacija, – Giedrius Uždavinys taip pat priminė, jog būtent nuo išskirtinių ekologinių produktų jo įmonės veikla ir prasidėjo.