Pasvalio ir Biržų rajonai visada garsėjo kaip smegduobių kraštas. Tačiau smegduobės ne tik garsina mūsų kraštą, bet ir labai apsunkina ūkininkų darbą. Žemdirbiams, kurie ūkininkauja vietovėse su didelėmis gamtinėmis kliūtimis (nenašiose žemėse, potvynių užliejamose teritorijose ar intensyvaus karsto zonoje), patirtas papildomas išlaidas ar prarastas pajamas bent iš dalies kompensuoja Europos Sąjungos parama – šalia tiesioginių jie gauna papildomas išmokas. Tačiau daugeliui žemdirbių ruošiama itin nemaloni staigmena – papildomų išmokų paprasčiausiai gali nelikti. Sausio viduryje derinti į Europos Komisiją buvo išsiųstas naujas Lietuvos gamtinių kliūčių turinčių vietovių žemėlapis. Jei EK šį žemėlapį patvirtins, jis įsigalios jau šiemet.
Pagal naująjį Lietuvos nederlingų žemių žemėlapį už borto gali likti 69 šalies seniūnijos ir 500 tūkst. hektarų žemės, kurią dirba tose seniūnijose ūkininkaujantys žemdirbiai. Tokiu atveju jie neteks teisės ir į papildomas išmokas. Tiesa, gamtinių kliūčių turinčių teritorijų žemėlapyje atsirastų 52 naujos seniūnijos, bet iš Pasvalio rajono tarp jų nėra nė vienos. O štai į intensyvaus karsto zoną patenkančių seniūnijų skaičius pagal naująjį vertinimą sumažėja kone perpus: nuo dvylikos iki septynių.
Šiandien intensyvaus karsto zonai mūsų rajone kol kas dar priklauso septynios seniūnijos: Pasvalio miesto ir Pasvalio apylinkių, Daujėnų, Krinčino, Namišių, Pumpėnų ir Saločių. Naujajame Europos Komisijai pateiktame žemėlapyje jų beliko tik keturios: Pasvalio miesto ir Pasvalio apylinkių, Krinčino ir Pumpėnų. Biržų rajone iš penkių liko trys. Papildomomis išmokomis remiamas intensyvaus karsto zonos plotas per abi seniūnijas nuo 100 tūkst. hektarų sumažėtų iki 66 tūkst. hektarų.
Smegduobių krašto ūkininkams, dirbantiems iki 100 hektarų žemės, yra skiriama 44 eurų kompensacinė išmoka už hektarą. Dirbant daugiau žemės, išmoka palaipsniui mažinama. Jei dirbamos žemės plotai siekia per 500 hektarų, išmoka sumažėja iki 25 eurų už hektarą. Tų seniūnijų, kurios nepateko į naująjį žemėlapį, žemdirbiai dabar guodžiami, kad pereinamuoju laikotarpiu (2018– 2019) jiems irgi dar bus mokama 25 eurų už ha kompensacinė išmoka.
Bet kas gi atsitiko, kad iki šiol buvusios intensyvaus karsto teritorijos Briuseliui pateiktame naujajame žemėlapyje staiga prarado savo statusą. Nebeliko karstinių reiškinių? Priešingai, Lietuvos geologų tarnyba perspėja, kad po lietingų praėjusių metų šį pavasarį karstiniame regione tokie reiškiniai gali suintensyvėti ir atsiverti naujų smegduobių. Tačiau Europos Komisija pareikalavo taikyti naują, Briuselyje paruoštą nepalankių ūkininkauti vietovių nustatymo metodiką, o Lietuvos valdininkai klusniai tą padarė. Nors pirmieji signalai apie naujus EK reikalavimus Lietuvą pasiekė beveik prieš dešimtį metų, daugelis „Darbo“ kalbintų ūkininkų sakė, jog jų ausys tą žinią išgirdo tik dabar – kai parengtas žemėlapis jau iškeliavo į Briuselį. „Niekas ūkininkų nuomonės neklausė, niekas šio reikalo su mumis nederino“, – visi kaip vienas tvirtino pašnekovai.
Ūkininkų įsitikinimu, teisingiausia būtų nepalankias ūkininkauti vietoves nustatyti ne pagal seniūnijų, o pagal kadastrinių vietovių teritorijų ribas. Šiai nuomonei pritarė ir rajono Savivaldybės žemės ūkio skyriaus vyr. specialistė Aldona Sabienė. Tarkim, Pasvalio apylinkių seniūnija pagal naująjį mažiau palankių ūkininkauti vietovių modelį yra palikta kaip intensyvaus karsto zona. Vienas šios seniūnijos kraštas – tikrai karstinis, bet kitame – žemės derlingos ir karstinių reiškinių jose reta. O Saločių seniūnija iš naujojo žemėlapio išbraukta. Pagal savo teritorijos plotą tai pati didžiausia rajono seniūnija, tad joje irgi yra ir labai derlingų žemių, ir intensyvaus karsto vietovių.
Iš vietovių, kuriose yra specifinių kliūčių, sąrašo buvo išbrauktos seniūnijos, kuriose intensyvaus karsto zonos plotas neapima daugiau kaip 25 proc. viso tos seniūnijos žemės ūkio paskirties žemės ploto. Nedaug iki šio rodiklio pritrūko Namišių seniūnijai, tačiau, kadangi intensyviausių karstinių reiškinių vietovė yra ant Namišių ir Saločių seniūnijų ribos, jos plotas pasidalijo per dvi seniūnijas ir turėto statuso neteko jos abi.
Jeigu mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemėlapį braižytų ne pagal seniūnijas, o pagal į daug mažesnes teritorijas suskirstytas kadastrines vietoves, būtų gerokai mažiau sumaišties ir daugiau teisingumo.
Anot Aldonos Sabienės, labiausiai, ko gero, liks nuskriausti Daujėnų seniūnijos ūkininkai, nes čia yra nemažai nederlingų laukų, kuriuose vėjas pusto smėlį. Ši seniūnija neteko intensyvaus karsto teritorijos statuso, o nederlingų vietovių statuso irgi negavo, nes skaičiuojamas ne atskirų vietovių, o bendras visos seniūnijos žemių našumo balas.
– Nederlingų vietovių žemėlapis buvo parengtas naudojantis visiškai pasenusiais, 1981–1991 metais atliktais žemės vertinimo rodikliais, tik pritaikyta kita metodika. Per tuos du ar tris dešimtmečius žemės našumas turbūt gerokai pakito, dar labiau nusidėvėjo melioracijos įrenginiai. Tad turėjo būti atlikti nauji žemės našumo tyrimai, tačiau tuo niekas nepasirūpino.
Pagal minėtus 1981–1991 metais atliktus žemės vertinimo rodiklius derlingiausios žemės mūsų rajone yra Žilpamūšio (56,79 našumo balai) ir Meškalaukio (56,72 balai) kadastrinėse vietovėse. Pačios skurdžiausios – Pumpėnų seniūnijos Balčiūniškio (29,52 balai) ir Moliūnų (32,64 balai) kadastrinėse vietovėse.
Saločių seniūnas Algimantas Mašalas minėjo, jog tai, kad jų seniūnija išbraukta iš intensyvaus karsto zonos teritorijų sąrašo, daugeliui šio krašto ūkininkų buvo nemaloni naujiena.
– Ne taip jau seniai Saločių miestelį išgarsino jame atsivėrusi didžiulė smegduobė, kurios gylis siekė apie 20, o plotis – apie 10 metrų. Jai užpilti prireikė beveik 2 tūkst. kub. m grunto. Prieš keletą mėnesių didelė smegduobė atsivėrė Deveitonių kaime. O dabar staiga sužinome, jog pagal naujuosius žemėlapius mūsų seniūnijoje intensyvaus karsto reiškinių tarsi nė nebėra. Tokie pasikeitimai stebina, o tai, kad apie juos iš anksto žemdirbiai nebuvo informuoti, kad su jais nebuvo tariamasi – ir piktina, – kalbėjo seniūnas.
Jei Lietuvos valdininkams Briuselyje nepavyks išsiderėti palankesnių vertinimo kriterijų ir niekas nesikeis, seniūnijose, netekusiose intensyvaus karsto teritorijų statuso ūkininkaujantys žemdirbiai, neteks nemažos dalies iki šiol gautos paramos. O juk pasėlių lauke atsivėrusi smegduobė ūkininkui niekada nebuvo ir nėra maloni dovanėlė. Po dirbamus laukus išsibarsčiusios įgriuvos – rimta kliūtis ariant, sėjant, prižiūrint pasėlius ar nuimant derlių. Smegduobės yra saugomos ir užpilamos tik tos, kurios kelia pavojų gyventojams ar eismui. Aplink smegduobes turi būti paliktos gan plačios apsauginės juostos. Tad popieriniuose žemėlapiuose sumažinus smegduobių krašto teritoriją, plėtoti žemdirbystę čia netaps lengviau.
