Turbūt daugeliui vidurinės kartos gyventojų nuolatiniu vaikystės palydovu būdavo knygos apie indėnus. Ne vienas paauglys iki paryčių negalėdavo atitraukti dėmesio nuo bebaimio indėnų berniuko Harkos žygdarbių, kuriuos šešių apysakų serijoje „Didžiosios Lokės sūnus“ pavaizdavo vokiečių rašytoja ir mokslininkė Liselotte Welskopf-Henrich. Tuo tarpu dabar augantys vaikai labiau žavisi britų rašytojos J. K. Rowling aprašytais paauglio burtininko Hario Poterio nuotykiais.
Savaitei perkelti vaikus į indėnišką aplinką šiemet pabandė Saločių daugiafunkcio centro vadovė Rasuolė Dovidavičiūtė. Jos parašytam projektui „Indėnų kultūra, istorija, tradicijos ir dabartis“ finansavimą skyrė rajono Savivaldybė ir minėtą centrą remianti norvegų organizacija „Family support Lithuania“.
Indėnų kultūros tradicijas bei subtilybes pajuto dvidešimt stovyklautojų. Juos indėnų gyvenimo pažinimo takais vedė stovyklos vadovė R. Dovidavičiūtė ir jai talkinusi mokytojo padėjėja Inga Lapienė.
Stovyklos metu miestelio daugiafunkcio centro durys buvo papuoštos indėniškais akcentais, o stalo viduryje tupėjo iš sausų žolių padarytas paukštis. Lizdą supo magiškas indėniškas ratas iš plunksnų ir kankorėžių.
Sigitas KANIŠAUSKAS
Visą straipsnį skaitykite 2016-07-28 „Darbe“.
