Vis prisimenu 1996-aisiais vykusį neeilinio agronomo Alfonso Žukausko (1896 03 31 – 1972 11 15) gimimo šimtmečio paminėjimą Vilniuje, Žemės ūkio ministerijos salėje. Dalyvavo jo sūnus Algirdas Žukauskas. Iš Pasvalio ten vykome su žinomu miškininku Vytautu Kazakevičiumi. Atvažiavę susitikome ir su buvusiu ilgamečiu Pasvalio vidurinės mokyklos direktoriumi, jau vilniečiu Juozu Dulskiu. Pabuvojome ir Mokslų Akademijos rūmuose.
Algirdą Žukauską domino dabartinis Pasvalio parkas, kažkada pasodintas buvusiose skurdokose ganyklose prie Lėvens, naudotose Pasvalio žydų.
Tame paminėjime gavome ir nedidelę, bet turiningą knygelę „Agronomas Alfonsas Žukauskas“. Jos pratarmė byloja: „Agr. A. Žukauskas priklauso pirmajai iškiliausiai Nepriklausomos Lietuvos agronomų kartai, išvariusiai gilią ir plačią vagą kuriant aukštos agrotechninės kultūros ir intensyvų žemės ūkį. A. Žukauskas buvo cukrinių runkelių auginimo Lietuvoje iniciatorius ir pradininkas, įgyvendino daugelį naujovių žemės ūkyje, stovėjo prie kooperatinio judėjimo Lietuvoje ištakų“.
Nuo Atžalytės – į Pasvalį
Jau minėtoje knygelėje puse teksto – agronomo Alfonso Žukausko atsiminimai iš jo paties rankraščio. Gimęs Svilių kaime, Biržų krašte sodietiškoje šeimoje, į agronomijos pagrindus pradėjo gilintis Dotnuvos vidurinėje žemės ūkio mokykloje. Čia džiaugėsi griežta, bet labai gera tvarka, puikiu mokyklos vadovu Nikolajum Vasiljevu: „Buvo nuostabus pedagogas. Viską jis taip logiškai, aiškiai dėstydavo, kad jokiomis knygomis naudotis nebuvo reikalo“. Bet Dotnuvoje mokymasis nutrūko – prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas. 1915 m. mokykla buvo evakuota Tulos gubernijon – į Bogorodicką. Ten 1918 m. gegužę Alfonsas Žukauskas tapo agronomu.
Kaizerinei vokiečių kariuomenei užimant Lietuvą, čia buvusios žemesnio tipo žemės ūkio mokyklos iš Joniškėlio, Bubių, Pagojaus, Paverkšnių, Obelių jau visos buvo evakuotos į Rusiją, bet turėjo užsidaryti – neliko moksleivijos.
Į Lietuvą sugrįžti sunkiai ir sudėtingai pavyko tik 1922 m. pradžioje. Apsigyventa Atžalytės vienkiemyje pas Jankevičius, nemažame jų ūkyje netoli Pumpėnų. Pradžioje teko girininko darbas. 1923 m. Biržų ligoninėje gimė sūnus. Nors registruotas ligoninės adresu, bet naujagimis parsivežtas į Atžalytę. Greitai persikelta į Pasvalį. Čia buvo pasiūlytas agronomo darbas su 2,5 karto didesne alga. Taigi sūnus Algirdas iki 1926 m. vasaros augo Pasvalyje, o paskui – Kaune, Joniškyje, vėl Kaune… Tiesa, Pasvalyje 1926 m. vasarį gimė ir dukra.
Mažame miestelyje iš agronomo algos šeimai jau buvo galima neblogai gyventi. Bet agronomo specialybė nedavė ramybės – derlingi Pasvalio krašto laukai reikalavo nuolatinio dėmesio, ūkininkavimo pažangos.
Albinas KAZLAUSKAS
Visą straipsnį skaitykite 2016-03-26 „Darbe“.
