Daugiau nei prieš du šimtus metų Vilniaus universitetas, vykdydamas dvarininko Igno Karpio testamentą (apie jį savo poemoje „Ponas Tadas“ mini ir Adomas Mickevičius), Joniškėlyje įkūrė universitetinę kaimišką pradžios mokyklą ir ligoninę. Anuomet tai buvo analogų nelabai turinčios įstaigos Lietuvoje, Rusijos imperijoje, o galbūt ir visoje Europoje.
Bėgant amžiams, bendradarbiavimas su Vilniaus universitetu tai nutrūks, tai vėl atsinaujins (nors ir ne tiesiogiai). Spalio pabaigoje seniausias mūsų šalies universitetas vėl užsuko į Joniškėlį. Ne šiaip sau, o tam, kad bent vienai dienai leistų prisiliesti prie sostinėje saugomo mūsų krašto paveldo.
Atrinko iš 5 milijonų
Šiais metais, spalio 15 d. Vilniaus universiteto bibliotekai sukako 450 metai. Šia, bei Etnografinių regionų metų proga, buvo įgyvendintas projektas „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje“. Jo esmė – bibliotekos fonduose surasti ir pristatyti atskiriems mūsų šalies regionams aktualius, istorinę, kultūrinę vertę turinčius dokumentus. Plungėje, Kėdainiuose, Kražiuose, Biržuose, Anykščiuose ir Joniškėlyje gyvenantys žmonės galėjo susipažinti su seniausioje akademinėje bibliotekoje saugomais lobiais. Vilniaus universiteto bibliotekoje saugoma daugiau nei penki milijonai dokumentų, tad išrinkti pačius įdomiausius, gražiausius ir vertingiausius buvo nelengva užduotis. Spalio 20 d. Karpių dvare, vieną dieną veikusios parodos metu, susirinkusieji galėjo išvysti dokumentus, liudijančius Karpių, Petkevičių ir su jais susijusių garsių to meto žmonių veiklą Joniškėlyje.
Apsilanko trečdalis Lietuvos
Parodos metu buvo organizuota konferencija. Gausiai susirinkusius moksleivius, muziejininkus ir bibliotekos darbuotojus sveikinusi Joniškėlio bandymų stoties direktorė, mokslų daktarė Stanislava Maikštėnienė džiaugėsi unikalia paroda ir galimybe prisiliesti prie istorijos paveldo. Mokslininkės teigimu, jos vadovaujama žemės ūkio mokslinė įstaiga įsikūrusi ne vieną šimtmetį skaičiuojančiame dvare, kurio istorija nėra iki galo išnagrinėta, tad ši paroda turėtų paskatinti detalesnę Karpių dvaro komplekso mokslotyrą. Svečiams ji įteikė naujausius Joniškėlio bandymų stoties leidinius.
Vilniaus universiteto bibliotekos direktorė informacinei, mokslo ir kultūros paveldo veiklai doc. dr. Marija Prokopčik perskaitė pranešimą „Vilniaus universiteto bibliotekai – 445“.
– Biblioteka yra neatsiejama nuo universiteto, Vilniaus ir Lietuvos istorijos, – sakė viešnia. – Lietuvoje tai – seniausia tokio pobūdžio institucija. Vilniaus universiteto biblioteka, pasak direktorės, yra unikali savo architektūra, istorinėmis salėmis bei modernumu, kuris atsispindi prieš porą metų pastatytame Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre Saulėtekio alėjoje.
Šis centras dirba 7 dienas per savaitę ir 24 valandas per parą, išskyrus tik valstybines šventes. Egzaminų sesijos metu naktimis bibliotekoje mokosi apie 400 studentų. Čia net yra įrengtos vietos norintiems numigti.
Bibliotekoje dirbantys vadovaujasi 5 vertybėmis: tradicijos, atvirumas, partnerystė, atsakomybė ir veržlumas.
– Stengiamės, kad kiekvienas iš 220 darbuotojų, kokias pareigas jis beužimtų – būtų bibliotekos ambasadorius, – teigia Marija Prokopčik. Ir jiems tai pavyksta – per metus Vilniaus universiteto bibliotekoje apsilanko trečdalis Lietuvos, tai yra daugiau nei milijonas žmonių. Šis skaičius vis dar auga.
210 metų gyvuojanti draugija
Docentės, mokslų daktarės, Vilniaus medicinos draugijos pirmininkės Dalios Triponienės pranešime „Profesorius Adolfas Abichtas – Vilniaus medicinos draugijos narys ir Joniškėlio ligoninės gydytojas“ netruko staigmenų.
Vilniaus medicinos draugija šiemet švenčia 210 jubiliejų. Tai pirmoji mokslinė draugija Rytų Europoje įkurta 1805 metais. Po to, kai 1832 metais caro valdžia uždarė universitetą, o 1842 metais Chirurgijos akademiją, draugija buvo vienintelis veikiantis medicinos mokslo centras Lietuvoje.
– Draugijos devizas – „Tarnauti mokslui ir gimtajam kraštui“. Permainingoje mūsų šalies istorijoje draugija išliko ir veikia iki šiol. Galima teigti, tai kultūrinė institucija, besirūpinanti ne tik profesiniais reikalais, mokslo naujovių diegimu, bet ir krašto sanitarijos problemomis, socialiais reikalais, garsių asmenybių atminties įamžinimu, – sakė docentė.
Vienas tokių – profesorius Adolfas Abichtas. 1783 metais mokslininkas gimė Erlangeno mieste Vokietijoje.
Viktoras STANISLOVAITIS
Visą straipsnį skaitykite 2015-11-10„Darbe“.
