Muzika, kuri skambėjo visur…
Kažkada kiekvienas miestelis turėjo po nuosavą orkestrą. Kartais – net po kelis! Tai tradicija, kurios ištakų reikėtų ieškoti dar viduramžiais, kai karius į žygius, kovas, įvairias iškilmes lydėjo ragų gausmas. Mušti kryžiuočių mūsų protėviai eidavo skambant mediniams trimitams…
Rietavo Oginskiai, Rokiškio Tyzenhauzai, Labūnavos Zabielos – tai dvarininkai, kurie buvo neabejingi orkestrinei muzikai. Ne tik ją klausėsi, bet ir rėmė, bei propagavo. Yra užuominų, kad orkestro būta ir Joniškėlio Karpių dvare.
Pučiamųjų instrumentų orkestrus ypač aktyviai imta steigti Lietuvai atgavus Nepriklausomybę. Tarpukariu orkestrus turėjo kiekvienas lietuvių kariuomenės pulkas, beveik visos Šaulių sąjungos rinktinės, Tautininkų sąjungos jaunimo organizacija „Jaunoji Lietuva“, Ugniagesių sąjunga, Darbo rūmai, gimnazijos, pavasarininkai, kitos organizacijos, net įmonės.
Be varinius instrumentus apsikabinusios kompanijos dūdavimo neapsieidavo nė viena valstybinė bei bažnytinė šventė, atlaidai, įvairios iškilmės, gegužinės, gimnazistų išleistuvės…
Muzikinės orientacinės varžybos
Dabar gatvėje skambantys pučiamieji instrumentai – daugiau egzotika nei kasdienybė. Tiesa, to tikrai nepasakysi apie Pajiešmenius, kuriuose neseniai vyko Lietuvos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacijos organizuotas, jau tradiciniu tapęs renginys „Vario audra 2015“. Tai savotiškos muzikinės orientacinės varžybos kurių metu orkestrai, specialiai sudarytu žemėlapiu, keliauja po bendruomenes bei atlieka koncertines programas. Svarbu ne tik pagroti, bet ir patikti vietiniams, juk kiekvieno miestelio ar kaimo klausytojai renka jiems labiausiai patikusį orkestrą ir apdovanoja jį prizais.
Šiais metais muzikinėse lenktynėse dalyvavo vienuolika kolektyvų iš Panevėžio, Kupiškio, Pasvalio, Vilniaus ir Kauno rajonų. Muzikantai aplankė Panevėžio rajono Miežiškių, Liūdynės, Šilagalio, Uliūnų, Gustonių, Paįstrio, bei Pasvalio rajono Puodžiūnų, Kriklinių, Pumpėnų, Talačkonių, Ustukių, Tetirvinų bendruomenes. Finalinis koncertas vyko Pajiešmeniuose.
Dūdos geriau už Palangą
Pajiešmeniai pasitiko pragariška kaitra. Tai buvo tas savaitgalis, kai milijonas tautiečių bandė subristi į Baltijos jūrą… Šiame kaime paskutinį kartą lankiausi prieš gerą dešimtį metų ir tai, ką išvydau – maloniai nustebino. Švaru, tvarkinga, jauku. Gatvėje sutiktos moteriškės pasiteirauju kur parkas. Ji pasisiūlo palydėt. Kol keliaujame, kalbamės apie šių metų braškių derlių, apie Palangą ir Anglijoje dirbantį mano pakeleivės sūnų. Kai atsiduriame Pajiešmenių parko medžių paunksnėje, moteris atsisveikindama paklausia:
– Kur, ponas, tamstos dūda?
Prisipažįstu, kad atvažiavau ne groti, o klausytis.
– Jūs per anksti, – šypteli pajiešmenietė ir vienu ypu išpyškina visą būsimo renginio programą.
Nustebęs teiraujuosi, ar tik ponia nebus šventės organizatorė, o ši tik mosteli ranka:
– Kaimynas groja orkestre, jis viską ir papasakojo. Šios šventės laukiu visus metus. Man, senam žmogui, tai šimtą kartų geriau už Palangą…
Viktoras STANISLOVAITIS
Visą straipsnį skaitykite 2015-07-11 „Darbe“
