Broliai įsitikinę, kad kurti šeimą ir auginti vaikus mažame miestelyje yra kur kas geriau nei didmiestyje. Todėl neatmeta galimybės ateityje sugrįžti į Pasvalį.
Pravardžių dėl ryškių plaukų neturėjo
Baigę mokyklą Pasvalyje, broliai nusprendė studijuoti Vilniuje. Abu Vilniaus Gedimino technikos universitete pasirinko tas pačias studijas – elektronikos inžineriją. Naujas gyvenimo etapas atnešė daug iššūkių: didmiesčio tempą, naujus žmones ir kitokį gyvenimo ritmą. Tačiau ryšys su gimtuoju kraštu išliko stiprus.
„Pasvalys visada bus mūsų namai“, – sako dvyniai.
Jie stengiasi kuo dažniau grįžti aplankyti šeimos, draugų ir vietų, kuriose prabėgo vaikystė.
Galbūt nemažai pasvaliečių puikiai prisimena ryškiaplaukius dvynius brolius, be kurių pasirodymų grojant saksofonu nepraeidavo nė vienas renginys Pasvalyje.
Broliai neslepia, kad toks panašumas gyvenime turi ir savų privalumų, ir kurioziškų situacijų. Mokykloje jų ugniniai plaukai ir beveik identiška išvaizda greitai tapo atpažįstamu ženklu – mokytojai dvynius įsimindavo iš karto. Tiesa, tai ne visada buvo į naudą: jei klasėje kas nors iškrėsdavo išdaigą, neretai atsakomybė tekdavo būtent broliams.
„Abu turime išskirtinius ryžus plaukus, kurie vaikystėje mums labai nepatiko, bet pravardžių dėl jų niekada neturėjome. Kadangi mes abu mėgstame dėmesį, tai išskirtiniai plaukai dabar tapo privalumu. Mokykloje ir universitete mus vadina tiesiog broliais. Žmonės, su kuriais bendraujame nuo vaikystės, mus nesunkiai atskiria. Šiaip mes skiriamės ne tik išvaizda, bet ir charakterio bruožais“, – tvirtino Bernotai.
Įsidarbino toje pačioje įmonėje
Nors paprašius apibūdinti charakterio savybes, broliai susiginčija, kuris yra ramesnis, o kuris impulsyvesnis, galiausiai nusikvatoja teigdami, kad viskas priklauso nuo nuotaikos. Vėliau prisipažįsta, jog Adomą lengviau išvesti iš kantrybės, tačiau jis kiekvieną sprendimą linkęs permąstyti, o Danielius tam negaišta laiko ir į gyvenimą žiūri paprasčiau.
Danielius už Adomą yra 10 minučių vyresnis bei keliais centimetrais aukštesnis. Tačiau abu broliai vienbalsiai tvirtina, kad jie yra ir geriausi draugai. Stiprus dvynių ryšys pasireiškia netikėčiausiais momentais.
„Visą laiką esame kartu. Lankėme tuos pačius būrelius, universitete gyvenome viename kambaryje, todėl nutarėme ieškoti darbo skirtingose įmonėse. Bet čia likimas taip pat iškrėtė pokštą: abu įsidarbinome vienoje įmonėje. Dažnai net nesitarę apsirengiame vienodus drabužius“, – kvatodamiesi kalbėjo Bernotai. Adomas pirmasis nuėjo į darbo pokalbį, o Danielius ketino apsilankyti kitoje įmonėje. Tačiau ledo ritulį žaidžiantį vaikiną atpažino įmonės vadovas. Verslininkas, jau žinodamas, kad jaunuolis turi brolį, pats pakvietė ir Danielių įsidarbinti ten pat.
Tarmės nepamiršo ir sostinėje
Abu broliai savo širdies drauges sutiko dar besimokydami Pasvalio Petro Vileišio gimnazijoje. Abiejų vaikinų draugės pasvalietės taip pat studijuoja sostinėje.
Net išvykę į didmiestį jaunuoliai ne tik tarpusavyje, bet ir su grupiokais bendrauja tarmiška pasvalietiška šnekta.
„Kai tik išvažiavome studijuoti į Vilnių, grįžę namo bandėme su namiškiais kalbėtis bendrine kalba. Tačiau taip pat sostinėje gyvenantis vyresnis brolis kaip mat iš mūsų pasišaipė, kad bandome vaidinti miesčionius. Tuomet ir supratome, kad nėra nieko gražiau už gimtąją tarmę“, – vienbalsiai porino pasvaliečiai.
Vaikinai turi ir vyresnę seserį, su kuria bendrauja retai, nes ji gyvena užsienyje.
Išskirtinė išvaizda – kelias į reklamą
Vis dėlto šiandien tas pats panašumas dvyniams atveria ir netikėtų galimybių. Danielius ir Adomas jau spėjo paragauti televizijos reklamos pasaulio: jų išvaizda ir dvynių duetas patraukė kūrėjų dėmesį.
„Savo anketas esame įdėję agentūros puslapyje. Būtent dėl mūsų išskirtinių plaukų ir to, kad esame panašūs, mus pakviečia nusifilmuoti vienoje ar kitoje reklamoje. Mums labai pasisekė, jog Pasvalyje lankėme dramos studiją, todėl dabar drąsiai jaučiamės prieš kameras“, – sakė televizijos reklamos veidais jau spėję pabūti broliai.
Danielius ir Adomas įsitikinę, kad meilę muzikai paveldėjo iš savo tėčio Artūro. Jaunuoliai 12 metų grojo saksofonu, o besimokydami gimnazijoje nutarė dar išmokti groti ir gitara.
Geros nuotaikos nestokojantys jaunuoliai tvirtino, kad nors yra gavę užsakymą muzikuoti vestuvėse, šio pasiūlymo atsisakė ir mieliau palinksmina tik draugus.
„Tėtis mus išmokė ne tik skambinti gitara, bet ir čiuožti pačiūžomis. Būdami vos penkerių metų ant ledo su pačiūžomis jau jautėmės taip pat, kaip ant žemės su batais. Mūsų mama – tiksliukė, todėl visą savo kantrybę atiduodavo ruošdama su mumis pamokas“, – tėvams gražių žodžių negailėjo broliai.
Amerika brolių nepakerėjo
Smalsūs ir viską norintys išbandyti jaunuoliai prieš trejus metus pagal mainų programą buvo išvykę į Jungtines Amerikos Valstijas padirbėti. Už Atlanto pasvaliečiai praleido tris mėnesius ir tikrai nemano, kad Amerika jiems yra svajonių šalis.
Pasak pašnekovų, kadangi jie gyveno vietos gyventojų šeimose, turėjo galimybę pamatyti tikrąjį amerikiečių gyvenimą.
Tąkart broliai gyveno vienas nuo kito už trijų valandų kelio. Jų darbas buvo belstis į amerikiečių namų duris ir bandyti parduoti vaikų mokslams reikalingas knygas.
„Amerikoje nuostabi gamta. Keliauti toje šalyje tikrai verta, bet gyventi ten nenorėtume. Amerikiečiai yra labai netvarkingi, pas juos daiktai išmėtyti bet kur. Kuo skurdesnis namas, tuo prabangesnė kieme stovi mašina. Ne kartą mums gyventojai buvo iškvietę policiją, manydami, jog mes kokie apsišaukėliai“, – apie daugelio svajonių šalimi vadinamą Ameriką pasakojo dvyniai.
Širdis traukia gimtinėn
Nors didmiestyje darbo galimybės didesnės, tačiau D. ir A. Bernotai įsitikinę, kad būtent mažesniuose miestuose yra kur kas glaudesnis ryšys su šeima ir vaikais. Pasak brolių, jeigu jie būtų gyvenę dideliame mieste, tėvai tikrai nebūtų galėję tiek laiko skirti jų užklasinei veiklai ir bendravimui.
Nors gyvename Vilniuje, tačiau miesto beveik nematome. Per kamščius nuvažiuojame į universitetą, po jo skubame į darbą. Namo grįžtame tik permiegoti. O provincijoje kur kas mažesni tempai, todėl daugiau laiko lieka šeimai ir tarpusavio bendravimui“, – įsitikinę sostinėje studijuojantys pasvaliečiai.
Nors šiandien dvynių kasdienybė sukasi tarp paskaitų, darbo ir didmiesčio šurmulio, jų mintys vis dar dažnai grįžta į gimtąjį Pasvalį. Ten, kur prasidėjo pirmieji jų žingsniai, pirmieji koncertai ir pirmosios svajonės. Ir nors gyvenimo keliai dar tik formuojasi, broliai neabejoja: kad ir kur juos nuvestų ateitis, Pasvalys visada liks vieta, į kurią norėsis sugrįžti.
