Regionams nepalanki finansavimo tvarka
Pokalbio pradžioje UAB „Pasvalio vandenys“ direktorius A. Mataitis prisipažino, kad paskelbus 2021–2027 metų vandenvalos ir vandens tiekimo projektų finansavimo periodą, buvo optimistiškai nusiteikęs. Juolab kad kokia valdžia bebūtų Seimo ir Vyriausybės rūmuose, visos žadėjo ir toliau žada rūpintis regionais, jų plėtra. Tam, kad gerėtų žmonių gyvenimo kokybė ir būtų pristabdytas nedidelių miestų bei miestelių tolesnis tuštėjimo procesas.
Tačiau, susipažinus su nauju vandentvarkos projektų finansavimo aprašu, optimistinės nuotaikos greitai išgaravo. Pagal minėtą dokumentą, vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų modernizavimo galėjo tikėtis miesteliai ir kaimai, turintys ne mažiau kaip 200 gyventojų. Direktorius A. Mataitis atkreipė dėmesį į vieną svarbią naujovę finansavimo apraše, kokios nebuvo ankstesniajame. Teikiant projektų paraiškas, privalėjo būti sudarytos preliminarios sutartys su paslaugų gavėjais. Kitaip tariant, gyventojai turėjo įsipareigoti savo būstus prijungti prie centralizuotų nuotekų ir vandens tiekimo tinklų. Palyginus su ankstesniu finansavimo periodu, vienam gyventojui skiriama pinigų suma sumažėjo beveik perpus – nuo 4 344 eurų iki 2 200.
Iš šešių projektų liko keturi
„Pasvalio vandenų“ direktorius A. Mataitis pasakojo, kad iš pradžių ketinta vandentvarkos infrastruktūrą modernizuoti Joniškėlyje, Pušalote, Saločiuose, Vaškuose, Girsūduose ir Ustukiuose. Visų šių planuotų projektų preliminari vertė siekė 12,5 mln. eurų. Iš jų apie 8,6 mln. būtų reikėję prisidėti „Pasvalio vandenims“ gauta banko paskola.
Tačiau liko tik Joniškėlis, Girsūdai, Ustukiai ir dar projektiniame sąraše atsirado Valakėliai. Kodėl taip atsitiko? Aiškindamas priežastis „Pasvalio vandenų“ vadovas atkreipė dėmesį, kad sutarčių sudarymo procesas parodė norinčių ir atsisakančių būstų savininkų skaičių jungtis prie būsimos vandentvarkos infrastruktūros. Taip pat paaiškėjo, kas turi įsirengęs individualius nuotekų valymo įrenginius ir kiek yra negyvenamų būstų. Pašnekovas patikino, kad praėjusiais metais „Pasvalio vandenų“ kontrolieriai minėtuose miesteliuose ir kaimuose pasibeldė į kiekvieno būsto duris. Kontrolieriai išsiaiškino, kad, pavyzdžiui, Pušaloto miestelyje prie centralizuotų nuotekų tinklų norėtų jungtis 125 būstų savininkai. Neigiamų atsakymų sulaukta iš 59 būstų savininkų. Individualias nuotekų valyklas turi įsirengę 30 gyvenamųjų namų savininkų. „Pasvalio vandenų“ kontrolieriai Pušalote suskaičiavo net 58 negyvenamus būstus. Tuo tarpu centralizuotai vanduo tiekiamas į 243, o prie dabar esančių centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų tinklų prijungta tik 60 būstų.
Saločių miestelyje prie centralizuotų nuotekų tinklų pageidavo jungtis 124 būstų turėtojai, atsisakė – 52. Individualias nuotekų valyklas turi įsirengę 26 būstų savininkai. „Pasvalio vandenų“ kontrolieriai ataskaitoje pažymėjo, kad miestelyje yra 44 negyvenami būstai. Saločiuose prie centralizuoto vandens tiekimo tinklų prijungti 187 būstai, o prie vandens teikimo ir nuotekų šalinimo – 88.
Tuo tarpu Vaškuose prie nuotekų tinklų norėjo jungtis tik 29 būstų savininkai, neigiamą atsakymą davė 59. Miestelyje individualias nuotekų valyklas turi 12 namų savininkų. Išsiaiškinta, kad Vaškuose yra 32 negyvenami būstai. Miestelyje centralizuotai vanduo tiekiamas į 103 būstus, o 84 vartotojai moka už centralizuotą vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą.
„Minėti surinkti duomenys bei sumažinta finansavimo dalis vienam gyventojui nulėmė mažą finansavimo intensyvumą“, – toliau aiškino A. Mataitis. Mažas finansavimo intensyvumas parodo konkrečios vietovės mažą gyventojų tankį ir santykinai didelį tuščių būstų skaičių. Taigi, finansavimo intensyvumas Vaškuose siekia tik apie 20 proc., Saločiuose – apie 21 proc. ir Pušalote – apie 21,5 proc. Todėl šiuose trijuose rajono miesteliuose ir buvo atsisakyta vandentvarkos projektų.
Tuo tarpu Joniškėlio, Girsūdų, Ustukių ir Valakėlių vandentvarkos projekto finansinis intensyvumas siekia apie 33 proc. Preliminari projekto vertė – 8,45 mln. eurų. Iš ES fondų bus gauta apie 2,77 mln. eurų, likusi dalis – „Pasvalio vandenų“ paimta paskola iš banko.
„Pasvalio vandenų“ direktorius A. Mataitis atkreipė dėmesį, kad ankstesniu finansavimo laikotarpiu ES lėšomis būdavo finansuojama 50–85 proc. projektų vertės.
„Dabartinis vandentvarkos projektų finansavimo aprašas tinka didiesiems miestams ir rajonams, kuriuose daugėja gyventojų. Tuo tarpu kiti regionai dėl žemo gyventojų tankio ir neigiamos demografinės padėties negali pasiekti didesnio finansinio intensyvumo. Tad būtina taisyti finansavimo aprašą, kad jis iš tikro būtų naudingas regionams. Priešingu atveju politikų pažadai gaivinti regionus taps dar vienu rinkėjų mulkinimo pavyzdžiu“, – nevyniodamas žodžių į diplomatinę vatą piktai kalbėjo „Pasvalio vandenų“ direktorius A. Mataitis.
