
Pušaloto seniūnijos Toliūnų ir Pumpėnų Gegabrastos kaimus jungiantis kabantysis pėsčiųjų tiltas turbūt yra vienas iš inžinerinių statinių, apie kurį „Darbe“ buvo daugiausia kartų rašyta. Ypač tada, kai medinės konstrukcijos dalys sutręšdavo ir tiltu tapdavo pavojinga eiti bei važiuoti dviračiu. Laimė, neteko girdėti, kad kas nors būtų susižalojęs.
Praėjusią savaitę rašėme, kad tilto remontas baigtas. Dar kartą primename, jog per kelis mėnesius darbus atliko Vilniuje registruotos UAB „Grunterra“ darbininkai. Savivaldybės biudžetui tilto remontas kainavo apie 30 tūkst. eurų.

Baigus darbus – laikas jais pasidžiaugti. Tai ir padarė sekmadienio popietę kairiajame Lėvens krante, Toliūnų kaimo prieigose, susirinkę abiejų kaimų gyventojai ir svečiai.
Šventinimo apeigas atliko Joniškėlio bažnyčios klebonas Virgilijus Liuima, pirmas praėjęs atnaujintu inžineriniu statiniu. „Žodis tiltas turi daug prasmių. Žemiškas tiltas tegul mūsų mintis pakelia link amžinybės“, – kalbėjo dvasininkas.

Simbolinę juostelę perkirpo abiejų kaimų atstovai Aldona Varnienė (Toliūnai) ir Evaldas Pranaitis (Gegabasta) bei meras Gintautas Gegužinskas ir Pušaloto seniūnė Inga Jankauskaitė-Ališauskė.
Džiugu, kad tilto remontas paskatino naujos „Lėvens kranto“ bendruomenės kūrimąsi. Į ją telkiasi Gegabrastos, Toliūnų ir Stumbriškio kaimų gyventojai. Šios kilnios iniciatyvos ėmėsi prieš trejus metus Toliūnuose sodybą nusipirkusi Nijolė Vidunaitė. „Nežinau, kodėl būtent šioje vietoje. Turbūt širdis taip liepė“, – diplomatiškai tarė veikli moteris, anksčiau gyvenusi Druskininkuose. Gražia iniciatyva pasidžiaugė sveikinimo žodį taręs meras G. Gegužinskas.
Gegabrastoje gyvenusi šviesaus atminimo mokytoja, kraštotyrininkė Elena Rutkauskaitė prieš vienuolika metų išleido knygą „Gyvenimus jungianti upė: Toliūnų ir Gegabrastos kaimų istorijos“. Ištraukos, citatos iš šio leidinio skambėjo ir per iškilmingą atnaujinto tilto atidarymo ceremoniją.

Pasvalietė A. Varnienė susirinkusiesiems priminė, kad Gegabrastą ir Toliūnus jungiantis pirmas tiltas per Lėvenį buvo pastatytas dar 1932 m. Juo galėdavo važiuoti ir arkliniai vežimai. Tuo tarpu kabantysis, arba gyventojų dažnai vadinamas „beždžionių“, tiltas iškilo 1984 m. Kapitališkai jis remontuotas 2007 m. A. Varnienė sakė trokštanti, kad jos gimtasis Toliūnų kaimas, nors jame likę ir nedaug gyventojų, būtų jaukus ir mielas. Kartu ji apgailestavo, kad Toliūnų malūnas, kuriame kadaise dirbo jos tėvelis Jonas Sadauskas, po privatizacijos skendi šabakštyne. A. Varnienė sakė, kad besidomintieji šiuo didingu statiniu būna nemaloniai nustebę, nerasdami prie jo paprasčiausio tako.

Labdaringa veikla užsiimančiai pušalotietei Romai Matuzienei Toliūnai taip pat yra ypatinga vieta. „Tai mano mamytės Emilijos Stakauskaitės tėviškė, tad dažnai čia lankausi. Nors sodybos jau nebeliko, tačiau kaskart jaučiu išskirtinę šių vietų dvasią“, – jausmingai kalbėjo pušalotietė R. Matuzienė. Ji kartu su Pušalotto seniūne Inga Jankauskaite-Ališauske padovanojo neįprastą ir retą dovaną – katalpos medelį. Šis derlingą dirvožemį ir saulėtą vietą mėgstantis augalas pasižymi plačia laja ir dideliais, žaliais, širdies formos lapais. Katalpa žydi baltai liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Po tilto atidarymo ceremonijos neįprastam medeliui buvo surasta tinkama vieta.

Pakalbinome prieš ceremoniją prie tilto sutiktą pirmą žmogų. „Kažkodėl tilto niekas neišbandė. Paprastai po remonto tai daroma“, – šypsodamasis pastebėjo Gegabrastoje prie pat tilto vasarą gyvenantis Eimantas Puzelis iš Panevėžio. Pašnekovas pastebėjo, kad Gegabrasta atgyja tik pavasarį ir vasarą – nuolatinių gyventojų kaime beveik nelikę. Žmonos tėvų Laskauskų sodyboje vasarojantis panevėžietis tikino, kad prieš penkiolika metų išėjęs į užtarnautą poilsį šiame gamtos prieglobstyje prie Lėvens randa tikrą atgaivą. Pašnekovas sakė, kad anksčiau, kol buvo geresnės sveikatos, augindavo ožkas, avis. Dabar užtenka tik vištų. Vyras atviravo, kad vieną žiemą praleidęs Gegabrastoje, bet daugiau to nedarys. „Atsibodo būti „pečkūriu“ – namas senas, tad visą dieną reikia kūrenti. Be to, vis tiek už buto šildymą Panevėžyje reikia mokėti“, – aiškino sezoninis Gegabrastos gyventojas E. Puzelis. Jo nuomone, tiltas labiau reikalingas Toliūnų, o ne Gegabrastos kaimo gyventojams. Anksčiau, kol buvo daugiau gyventojų, daug kas eidavo į autobusų sustojimo aikštelę Talkonių kaime. Tam, kad nuvyktų į Panevėžį ar Pasvalį. „Dabar nebėra kam eiti, likusiems senyvo amžiaus gyventojams maisto atveža vaikai, taip pat nuveža į bažnyčią“, – aiškino pašnekovas. Tačiau tiltas, kaip kaimus jungiantis simbolis, gerai, kad yra. Juolab kad atvyksta nemažai turistų, krašto istoriniu kultūriniu paveldu besidominčių žmonių.

