lenktyninis automobilis „Opel Astra“ pažymėtas 225-uoju numeriu. Aidos GARASTAITĖS nuotr.
Modestas Banelis automobilių kroso varžybose Pasvalio vardą garsina nuo 2017-ųjų. Per beveik dešimtmetį sportinėje arenoje pasvalietis įrodė esąs vienas ryškiausių šios srities atstovų Lietuvoje. Talentingo ir meistriškumo nestokojančio sportininko trofėjų lentynose – keliasdešimt nugalėtojo taurių, medalių bei kitų sportinių apdovanojimų, pelnytų nacionaliniuose ir regioniniuose čempionatuose.
Šakių rajone, Pavilkijo autokroso trasoje, gegužės 4 dieną vykusiame pirmajame šių metų Lietuvos automobilių kroso čempionato etape, klasėje „Super 2000“, pasvalietis startavo su technine prasme silpniausiu automobiliu, tačiau tai jam nesutrukdė – aplenkęs visus varžovus, sportininkas finišavo pirmas ir iškovojo užtikrintą pergalę. Varžybas rengė praėjusių metų šalies čempionų komanda „Ekrosas“, Panevėžio rajone registruotas klubas vienija sportininkus iš Panevėžio miesto, rajono ir kitų šalies regionų, jam atstovauja ir Modestas Banelis.
Silpniausias automobilis atvedė į pergalę
Į sezono atidarymo renginį susirinko Lietuvos automobilių kroso elitas – beveik penkiasdešimt sportininkų, siekiančių pelnyti pirmuosius taškus metinėje įskaitoje ir kovoti dėl prestižinių, aukščiausių titulų šalyje – Lietuvos čempionų vardų.
Modestui Baneliui šių metų sezono pradžia nepašykštėjo nemalonių siurprizų. Likus vos savaitei iki čempionato starto, sportininkas susidūrė su rimtu iššūkiu – sugedo naujasis jo automobilio „Opel Astra“ variklis. Paskutinėmis dienomis prieš pirmąjį etapą Pavilkijo trasoje teko skubiai montuoti standartinį, niekuo neišsiskiriantį variklį, išvystantį vos 160 arklio galių. Dalyvauti varžybose Modestas nusprendė tik todėl, kad nepraleistų etapo ir surinktų bent minimalų skaičių taškų bendroje įskaitoje. Tačiau varžybų rytą netikėtai prapliupęs lietus iš esmės pakoregavo jų eigą – permerkta molinga trasa tapo sudėtingu išbandymu visiems sportininkams. Palijus ji tapo slidi, teko važiuoti lyg ant ledo, todėl greitai tapo aišku, kad šį kartą lemiamu veiksniu taps ne arklio galios, o vairavimo meistriškumas ir gebėjimas strategiškai mąstyti. Praėjusių metų čempionas Modestas Banelis įrodė, kad meistriškumas – svarbiau už techniką: net vairuodamas silpniausią automobilį visoje rikiuotėje, jis finišavo pirmas.
Kitos Lietuvos automobilių kroso čempionato varžybos vyks birželio 8-ą dieną Vilkyčių trasoje, Šilutės rajone. Besirengdamas naujoms varžyboms, Modestas sutiko savo patirtimis ir pasiekimais pasidalinti su mūsų laikraščio skaitytojais.
– Iš pradžių automobilių sportas buvo hobis, vėliau tapęs gyvenimo būdu. Kokie buvo pirmieji tavo startai?
– Įsigijęs antros klasės automobilį „VW Golf“, pirmiausiai jį išbandžiau žiemos varžybose ant ledo Pakruojyje, o vėliau – per žiemos šventę Pajiešmeniuose. Mėgėjiškose varžybose patirtas adrenalinas ir lenktynių atmosfera paskatino rimčiau susimąstyti apie aukštesnio lygio automobilių sportą. Pirmasis startas įvyko automobilių kroso varžybose 2017 metais Uoginių trasoje, Kupiškio rajone. Tą kartą viskas buvo nauja ir nepažįstama, tačiau įspūdžiai – neišdildomi. Net turiu nuotraukų, kaip finišuoju be vieno rato… Važiavau su 1992 metų laidos „Opel Astra“ (2 l) automobiliu, jis mano bendraamžis, pats susiremontavau ir parengiau lenktynėms.
– Kiek laiko užtruko pasiruošimas šių metų Lietuvos automobilių kroso čempionato sezonui?
– Pasiruošimą sezonui pradėjome vasario pradžioje, laukė daug darbų, nes reikėjo įsigyti ir paruošti naują, galingesnį variklį. Norint „Opel Astra“ variklį pritaikyti A lygos čempionato reikalavimams, reikia investuoti apie 6–7 tūkstančius eurų. Tokiame modifikuotame sportiniame variklyje beveik nelieka standartinių detalių – viskas tobulinama ir pritaikoma pagal konkrečius lenktynių reikalavimus. Pagrindinis mano pagalbininkas buvo pusbrolis mechanikas Deimantas Kazėnas.
Prieš varžybas treniravausi Pakruojo rajono trasoje, vėliau – Kupiškio, Uoginių trasoje. Deja, trečiojo treniruočių važiavimo metu sugedo variklis – nutrūko vožtuvas. Po tokio gedimo praktiškai neliko nei vienos sveikos detalės, tad teko ieškoti kito variklio. O iki pirmojo čempionato etapo buvo likusi vos savaitė. Per tokį trumpą laiką paruošti naują, visiškai modifikuotą variklį – beveik neįmanoma. Todėl ėmėmės plano B – į automobilį dėti standartinį variklį, su kuriuo dalyvavau praėjusių metų varžybose. Su juo jokių didelių vilčių neturėjome, mūsų specialiai čempionatui ruoštas variklis turėjo apie 240 arklio galių, o standartinis buvo beveik trečdaliu silpnesnis. Tad tikslas buvo paprastas – dalyvauti ir bent jau surinkti keletą įskaitinių taškų. Praleidus vieną etapą ir gavus nulį taškų, apie prizines vietas būtų likę tik pasvajoti.
– Kaip sekėsi įveikti oro sąlygų gerokai apsunkintą lenktynių trasą?
– Varžybų metu didelių techninių problemų pavyko išvengti, tačiau kilo nesklandumų su pavarų dėže – nustojo veikti atbulinė pavara. Todėl iš serviso zonos mūsų lenktyninį automobilį mechanikai tiesiog išstumdavo, o trasoje teko važiuoti jos neturint. Pergalę pirmajame čempionato etape iš dalies nulėmė oro sąlygos – pliaupiantis lietus trasą pavertė slidaus molio ruožu. Tokiu oru didelė variklio galia praranda reikšmę, o pranašumu tampa vairavimo technika ir meistriškumas. Reikėjo labai tiksliai pasirinkti trajektorijas, stabdymo taškus, važiuoti atsargiai ir vengti klaidų, kurios tokiomis sąlygomis būtų itin brangiai kainavusios. Tuo metu varžovams, vairavusiems galingesnius ir modernesnius automobilius, sekėsi kur kas prasčiau. Po finišo mano palaikymo komanda juokavo, kad tokiomis sąlygomis gal išvis nereikia jokio galingo variklio – užtenka gero vairuotojo.
– Kiek šis sportas pareikalauja investicijų?
– Autokrosas – viena saugiausių automobilių sporto šakų. Važiuojame uždarose trasose, kuriose nėra tokių didelių greičių kaip, pavyzdžiui, ralyje, todėl sumažėja ir rimtų incidentų rizika. Automobiliai specialiai paruošti varžyboms – sustiprinti, turintys sumontuotus saugos lankus. Varžybose paprastai važiuojame 110–120 km/h greičiu. Viena greičiausių trasų Lietuvoje – Šilutės rajone esanti Vilkyčių trasa. Jos tiesiosiose galima išvystyti ir 160–170 km/h greitį.
Saugumui užtikrinti naudojama ir speciali sportinė apranga – ugniai atsparūs kombinezonai, pirštinės, šalmai, kaklo įtvarai, apsaugantys galvą ir stuburą. Visa apranga turi atitikti Tarptautinės automobilių federacijos (FIA) saugumo reikalavimus – tai nemenkas finansinis iššūkis: vien kombinezonas kainuoja apie 400 eurų, o visa apranga – daugiau nei tūkstantį. Didelė išlaidų dalis tenka ir padangoms – viena kainuoja apie 100 eurų, o sezonui jų prireikia bent dvidešimties. Automobilis, su kuriuo dalyvavau šiame etape – 33 metų senumo „Opel Astra“. Nors jis ir ištikimai tarnauja trasoje, tačiau reikalauja nuolatinės priežiūros, atnaujinimų ir investicijų. Susumavus viską – nuo techninių darbų ir detalių iki startinių mokesčių bei logistikos – pasiruošimas sezonui kainuoja daugiau nei 10 tūkstančių eurų.
Dirbu vadybininku V. Mikšio įmonėje Pasvalyje – ši darbovietė prisideda ir prie mano sportinės veiklos. Įmonės garaže laikau ir remontuoju savo lenktyninį automobilį. Vis dėlto dalyvavimas aukščiausio lygio varžybose – tai ne tik entuziazmas, bet ir finansinis iššūkis. Nuo rėmėjų, kurių sąrašas, tikiuosi, dar ilgės, priklauso, ar galėsiu visiškai išnaudoti savo potencialą ir toliau garsinti Pasvalio vardą nacionalinėse varžybose. Už paramą esu dėkingas „Xado LT“, MB „Elektrijanas“, MB „Elsto“, UAB „Autorolla“, „Wurth Lietuva“, V. Mikšio įmonei.
Visos mano pergalės – tai mūsų visų pergalės. Iš širdies dėkoju savo dėdei Nerijui Baneliui, pusbroliui ir pagrindiniam mechanikui Deimantui Kazėnui, tėvams ir visai komandai – už palaikymą, darbą, tikėjimą ir neišsenkančią motyvaciją.
– Dalyvavimas varžybose, tai ne tik finansinės išlaidos, azartas, bet ir emocinė grąža?
– Autokrosas dovanoja ne tik adrenalino pliūpsnį, bet ir bendrystę – su komanda, su varžovais, su žmonėmis, kurie tiki tavimi. Lietuvos automobilių kroso čempionate esu vienintelis pasvalietis, todėl man ypač svarbu garsinti savo gimtojo krašto vardą. Neseniai gavęs kvalifikacinį atskyrio įvertinimą, ateityje sieksiu tapti automobilių sporto meistru.
Čempionato etapai vyksta įvairiuose Lietuvos miestuose, kiekvienose varžybose atstovauju ne tik sau, bet ir Pasvaliui. Būtent dėl to mano lenktyninį automobilį ir aprangą puošia Pasvalio miesto pavadinimas bei herbas, o šalia serviso palapinės visada plevėsuoja Pasvalio vėliava. Tai – ne tik simbolis, bet ir didelė atsakomybė bei garbė.
