„Pats mėgstamiausias mūsų kostiumas – darbinis kombinezonas ir maklyne aplipę auliniai batai, o geriausias ofisas – laukuose laukiantys darbai su apmokamomis purvo voniomis. Vasarą mūsų nerasite, nebent atvažiuosime pas jus dirbti“, – pašmaikštauja broliai Tadas ir Simas Dominavičiai. Daugiausia laisvo laiko turintys tik žiemą, tad ir pokalbiui jaukiuose šeimos namuose Kiemeliuose susėdome tik įšalus žemei, kai technika stabtelėjusi trumpam atokvėpiui.
Sezono metu į darbus jie „pakyla“ kartu su saule, jai besileidžiant, dažniausiai dar dirba, nes norisi viską užbaigti iki galo. Darbų spartą lemia orų sąlygos. Laisviausi broliai būna žiemą, bet šių metų žiema beveik neišleido atostogų. Kol nėra įšalo, tol gali darbuotis, kai užšąla, tvarkosi ir ruošia techniką naujam sezonui.
Direktore tapo mama
Mažosios bendrijos (MB) „Kasilita“ įkūrėja ir direktorė – brolių Tado ir Simo mama Daiva Dominavičienė, pastebėjusi, kad toks darbas jiems labai „prie širdies“, savo sūnums sukūrė darbo vietas. Pati jau tris dešimtmečius darbuojasi Pasvalio ligoninėje diagnostikos srityje.
„Jiems puikiai sekėsi nuo pat pradžių, kai baigę mokslus buvo įsidarbinę keliose įmonėse. Mūsų šeimos draugė Vilma, mano pažįstama dar nuo mokyklos laikų, aktyvi visuomenininkė ir naujų idėjų įkvėpėja, matydama brolių darbštumą ir entuziazmą, paskatino pabandyti dirbti savarankiškai ir kurti nuosavą įmonę. Apsvarstę įvairius variantus, 2023 metų gegužę mano vardu įkūrėme „Kasilitą“, tapau jos direktore. Tai visos šeimos darbas ir rūpestis“, – pasakoja Daiva, dabar tvarkanti įmonės dokumentaciją.
Darbų pradžiai reikalingą techniką jie įsigijo bendromis lėšomis, pasak Daivos: „Sunešėme viską, kiek kas turėjo…“, kadangi tą pavasarį jie jau nebesuspėjo į paramos gavėjų „traukinį“. Viliasi jį pasivyti ateityje.
„Kasilita“ specializuojasi statybų sektoriuje, atlieka žemės kasimo, lyginimo, pagrindo ruošimo darbus. Papildomos lėšos, įsigyjant daugiau technikos, padėtų išplėsti veiklas, nes užsakymų nuolat daugėja, kartais tenka ją nuomotis.
Pirmuosius pusantrų metų užteko vieno ekskavatoriaus. Darosi vis sudėtingiau, kadangi didėja užsakymų apimtys. Darbus broliai pasidalina draugiškai: dirbant su drenažo, lietaus sistemomis – vienas kasa ekskavatoriumi, kitas niveliuoja ir jungia minėtas sistemas. „Dviese į vieną kabiną nesutilpsim“, – pajuokauja Tadas.
Iš kartos į kartą
Vyresnysis brolis Tadas baigė transporto inžinerijos studijas Kaune, Simas – žemės ūkio specialisto diplomą įgijo tuometėje Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokykloje.
Darbo pobūdis jų šeimoje perduodamas iš kartos į kartą, broliai – tai jau trečioji karta, užsiimanti kasimo, drenažo ir kitais melioracijos darbais.
Šios „dinastijos“ pradininkais tapo jų seneliai, Vladas Šimoliūnas – ilgametis Pasvalio melioracijos daugiakaušio ekskavatoriaus operatorius, kitas senelis Petras Dominavičius visą gyvenimą dirbo buldozerinku. Močiutė Janina Šimoliūnienė toje pačioje įmonėje dirbo niveliuotoja. Visi – vienoje melioratorių brigadoje. Vėliau šeimos tradiciją Pasvalio melioracijoje tęsė mūsų pašnekovų tėtis, „buldozerininkas“ Stasys Dominavičius. Vasaromis šioje įstaigoje kartais padirbėdavo ir Daiva.
„Tėtis daug metų dirbo ekskavatorininku, jis mane išmokino, o aš – brolį Simą. Mėgstame savo darbą, nes ekskavatorininkų genas yra mūsų kraujyje“, – priduria Tadas.
Dabar jau jie važiuoja į laukus tvarkyti anų laikų melioracijos sistemų. Randa visko. Vienur – kažkur mįslingai dingęs, ne iki galo sudėtas drenažas, kitur – sunku pagal buvusius brėžinius surasti pačias sistemas. Išsikasa žemę, bet toje, konkrečiai pažymėtoje vietoje jų tiesiog nėra. Randa už šimto metrų, ten, kur pagal projektą visai neturėtų būti. Visko pasitaiko, todėl vietoj sutartų kasimo darbų pusę dienos tenka sugaišti neplanuotoms „paieškoms“.
„Pačioje įmonės gyvavimo pradžioje pradėjome nuo nedidelių žemės kasimo darbų, pavienių privačių užsakymų. Mums net nereikėjo reklamos, užteko tik vieno skelbimo jūsų laikraštyje ir viskas prasidėjo… Dabar turime darbų keliems mėnesiams į priekį, žmonės mus susiranda pagal vieni kitų rekomendacijas. Ko gero, tai pati geriausia reklama, galime pasidžiaugti savo įdirbiu. Kai rajone buvo tvarkomi dujotiekio įrenginiai, padėjome atnaujinant melioracijos sistemas. Šiuo metu turime sudarę sutartį su viena Panevėžio įmone – numatyti drenažo ir elektros linijos kabelių atnaujinimo darbai, klojant juos po žeme. Tai didelis projektas, apimantis visą Šiaurės Lietuvą“, – vardija Tadas.
Darbai užsienyje jų nevilioja. Tadas vieną vasarą buvo išvykęs į Švediją, padirbėjo statybose. Užteko dviejų mėnesių, kad suprastų, jog darbas užsienyje – ne jam. Simas Danijoje ir Švedijoje praleido ilgėliau, bet sugrįžo į gimtinę.
„Supratau, kad niekur nėra „aukso kasyklų“. Paskaičiavus darbo valandas ir užmokestį, tiek pat dirbdamas užsienyje ir Lietuvoje, čia uždirbsi gal net daugiau, bet visada šalia bus šeima, draugai, gimtoji kalba. Nesijausi menkaverčiu. Neplanuoju grįžti, užsienyje man patinka atostogauti, aplankyti ten gyvenančius draugus“, – savo sprendimu užtikrintas Tadas.
Juvelyriškai kruopštus darbas
Kiemuose įlįsti į tokius tarpus, kurie siauresni už jų techniką – tai patys įdomiausi užsakymai. Įvažiuoja tik traktoriaus vikšrai ir prasideda daug įdirbio reikalaujantis „juvelyriškas“ darbas. Stengiasi žemę iškasti taip, kad nereikėtų į rankas paimti kastuvo.
„Turime didelį kastuvą su varikliu ir jis privalo kruopščiai atlikti savo darbą, todėl reikia „susigyventi“ su traktoriumi, išmokti jį valdyti kaip savo rankas. Nėra neįmanomų dalykų, kol kas įveikėme visus užsakymus. Nenaudojame brangiai kainuojančių sistemų, kurios padėtų kuo dailiau išlyginti žemės paviršių. Su ta įdiegta sistema mes tikriausiai jau gimėme ir jos užtenka… Kartais sunkiau „susišnekėti“ ne su technika, o su klientu. Ypač kai pabaigi sutartą darbą, o žmogus kitą dieną jau būna sugalvojęs, kad savo svajonių takelio norės priešingoje pusėje… Pradedame iš naujo, vėl viską užverčiame, kasame, lyginame ir taip viename objekte užtrunkame kone mėnesį. Laukiančiųjų eilė nusitęsia į priekį. Tenka žmonėms ir patarti, ir pakonsultuoti, nes ne visos feisbukuose susirastos ir susikurtos „fantastinės“ idėjos atitinka realybę. Kai kurie labai mėgsta paprasčiausiai išsikalbėti, todėl užsimiršusiems primename, jog laikas bėga, o darbai dar nepradėti. Juk mūsų apmokėjimas valandinis. Taip taupome kliento pinigus“, – pasakoja visada linksmai ir pozityviai nusiteikę broliai Tadas ir Simas.
Dar besimokydami Pasvalio Petro Vileišio gimnazijoje jie vaidindavo mokykliniuose spektakliuose, grojo mokytojo Sigito Paliulio jaunųjų gitaristų ansamblyje. Sigitas, gyvenęs netoliese, gitaros pasaulį jiems atvėrė nuo pat vaikystės. Nenutolo nuo jo ir dabar – traktoriaus kabinoje visada linksma, skamba muzika ir liejasi dainos. Klientai dažnai jiems padėkoja ne tik už puikų darbą, bet ir už „koncertą“ jų kieme.
