Trūliškio ir Žadeikių miškuose pastebėtas rudasis lokys

Į mūsų rajoną atklydo rudasis lokys. Lepečkojį užfiksavo Trūliškio ir Žadeikių miškų žvėrių viliojimo vietose įrengtos Pyvesos medžiotojų klubo stebėjimo kameros. Jų įrašus vakar parodė redakcijoje apsilankęs Pyvesos medžiotojų klubo narys pasvalietis Vytautas Užtupas.

Birželio 14-osios rytą, apie 6 val., išmaniajame telefone peržiūrėjęs nuotraukas iš Trūliškio miške įrengtos registravimo kameros, jis pamatė į žvėrių viliojimo vietą atsliūkinusį netikėtą svečią. Buvo apie 10 val. vakaro, tad stebėjimo kamera mešką aiškiai užfiksavo. Jos nė kiek netrikdė netoli esančios kirtavietės palikti du traktoriai. „Iš vakaro buvau papylęs kibirą kukurūzų ir žirnių. Lokys viską sušveitė“, – pasakojo V. Užtupas. Per Antanines, apie dešimtą vakaro, į Trūliškio miško žvėrių viliojimo vietą atėjusi meška joje išbuvo iki antros valandos nakties. Naktį iš birželio 14-osios į 15-ąją rudasis lokys vėl apsilankė toje pačioje vietoje. Šeštadienį meška perbrido Pyvesą ir naktį į sekmadienį to paties medžiotojų klubo stebėjimo kamera ją užfiksavo Žadeikių miške, maždaug už trijų kilometrų nuo pirmosios vietos.

Nors rudųjų lokių pasirodymai įvairiuose šalies miškuose jau nebėra sensacija, tačiau, anot V. Užtupo, stebina tai, kad miškų galiūnas atklydo į nedidelį, maždaug tik 300 ha plotą apimantį Trūliškio mišką netoli Rinkūnų. Anot medžiotojo, į mūsų rajoną greičiausiai užklydo apie 150–170 kilogramų sveriantis patinas. Tomis pačiomis dienomis Širvintų rajone užfiksuota meška yra smulkesnio sudėjimo, mažesne galva. 

Kol kas nėra detalesnių tyrimų apie vis dažniau Lietuvos miškuose pasirodančius ruduosius lokius. Manoma, kad kai kurie iš jų jau ir peržiemojo. Taip pat nėra duomenų, kad mūsų šalyje meška būtų užpuolusi ar išgąsdinusi žmogų. Mokslininkai įspėja, kad pamačius lokį jokiu būdu negalima jo gąsdinti, kelti triukšmą, baidyti. Streso apimtas plėšrūnas nežinia, kaip gali pasielgti. Pravartu įsidėmėti, kad iš pirmo žvilgsnio nerangus visaėdis gyvūnas gali bėgti net iki 50 kilometrų per valandą greičiu. Tad patariama tyliai pasitraukti į tą pačią pusę, iš kurios atėjote. „Bent jau kurį laiką Pasvalio prekybos centruose turėtų padidėti pievagrybių paklausa“, – juokavo V. Užtupas. 

Reikėtų ilgai pasiknaisioti spaudos archyvuose, kad sužinotum, kada paskutinį kartą Pasvalio krašte buvo pastebėtas lokys. Vyresniosios kartos gyventojai turbūt prisimena daugiau nei keturių dešimtmečių senumo kuriozinę istoriją apie iš narvo pabėgusią mešką. Ją kaimyninėje Latvijoje, Kamardėje, kaip galybės simbolį laikė tuometis garsus „Uzvaros“ kolūkis. Nežinia, kokiu būdu iš narvo ištrūkusi pusiau prijaukinta meška pasuko į Lietuvos pusę. Kurį laiką gyvūnas maklinėjo su Latvija besiribojančių Pasvalio ir Pakruojo rajonų kaimų apylinkėse, gąsdindamas vietos gyventojus. Meškutė neilgai džiaugėsi laisve – sugauta vėl buvo patupdyta į narvą.