Vaškų krašte ūkininkų Breimerių šaknys giliai suleistos. Kiek žinoma, Kervesiuose, vos už kelių kilometrų nuo Latvijos, jau jų proseneliai ūkininkavo, pasakojama, kad XVIII amžiuje Breimeriai iš Vokietijos atkilę.
Ir svarbiausia, kad šimtametė Breimerių ūkininkavimo tradicija sėkmingai tęsiama.
Romas Breimeris deklaravęs pustrečio šimto hektarų, o jo sūnus Rimas, Lietuvos žemės ūkio universitete baigęs agronomijos studijas, – 110 hektarų ūkį.
Nors Breimeriai gyvena Pasvalio mieste, tačiau Rimas nuo vaikystės buvo prie ūkio ir technikos, prie žemės ir gyvuliukų Iciūnuose pas senelius, kur prabėgdavo daugiausia laisvalaikio.
– Jis jau pirmokas pareiškė, kad bus ūkininkas, – šypsodamasi prisimena Iciūnuose gyvenanti močiutė Pranciška Breimerienė.
O jos sūnus Romas atskleidė, kaip iki 1971-ųjų gyveno dar Kervesiuose:
– Į Iciūnus persikėlėm ir pradėjau lankyti mokyklą. Vaškų vidurinę baigiau 1983 metais. Atitarnavęs armijoje, dirbau traktorininku, kombainininku Vaškų kolūkyje, porą metų – Titkonių žemės ūkio bendrovėje.
Mechanizatorius buvo ir Romo tėtis Beneventūras, 1935-aisiais gimęs Kervesiuose. Beje, likus porai mėnesių iki gimimo, mirė jo tėtis, taip pat Beneventūras, Romo senelis.
– Močiutė liko viena su vaikais. Dar buvo senelio brolis Ignas, – šiandien jau modernaus ūkio šeimininkas priminė jo ištakas.
Sovietmečiu ūkio gyvenimas pusšimtį metų, žinoma, buvo nutrauktas.
O Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Breimeriai Kervesiuose žemę atsiėmė.
– Pirmiausia tėvuko vardu buvo ūkis, o 1999-aisiais aš perėmiau, – Romas prisiminė, kaip ūkininkauti pradėjo nuo maždaug dvidešimties hektarų ir „Belarus“ traktoriaus. – Anuomet žemės buvo, tik trūko kuo ją dirbti. 1993-iaisiais tėvukas atsiėmė žemę ir aš išėjau iš bendrovės, turėjom pirmą belarusą.
Romas pripažįsta, jog ūkininkų gyvenimas palengvėjo, kai ūkius ėmė pasiekti vakarietiška technika:
– Pirmą Europos Sąjungos paramą technikai pirkti gavau 2008 metais. Taip įsigijau vakarietiškątraktorių, kombainą. Tokios paramos technikai atnaujinti esu gavęs tris sykius.
Žymus jo ūkio išsiplėtimas susijęs ir su giminaičiu Antanu Breimeriu iš Amerikos. Prieš karą Joniškio rajone jis turėjo Lazdyniškių dvarą su 80 hektarų žemės. Prieš užeinant sovietams, pasitraukė į Vakarus.
– Vėl nepriklausomoje Lietuvoje dėdė Antanas iš Amerikos apsilankydavo ir pas mus, – prisimena Romas, nuotraukose matyti, kad amerikonas Iciūnuose nusifotografavęs ir prie gyvuliukų. – Taigi jis atsiėmė prie dvaro buvusią žemę, perkėlė į Pasvalio rajoną ir simboliškai man pardavė. Dėdė Antanas mirė 2008-aisiais ir palaidotas senosiose Vaškų kapinėse.
Beje, ir Rimas šyptelėjęs prisiminė, kaip jiems, vaikams, dėdė iš Amerikos duodavo dolerių.
Rimas su vyresne sese Vaida, kuri dabar buhalterė Tauragėje, augo sodyboje Pasvalio mieste, lankė „Žilvičio“ darželį, mokėsi Lėvens pagrindinėje mokykloje, 2012 metais baigė Petro Vileišio gimnaziją ir pasirinko studijuoti agronomiją.
– Traukė augalų auginimas, jų priežiūra, tai tikrai nemonotoniškas darbas, – įsitikinęs Rimas. – O labiausiai nepatinka popierizmas. 2021-aisiais įregistravau savo ūkį, gavau Europos Sąjungos paramą įsikurti, pernai patvirtinta ir plėtros paraiška. Iciūnuose planuojami statyti elevatoriai, kur bus džiovinami ir laikomi grūdai.
Breimeriai Nairiuose turi 1971 metų statybos grūdų sandėlį su džiovykla, bet jau susidėvėję, daug rankų darbo. Perkelti, pertvarkyti seną visada sunkiau, tačiau be paramos statyti naują nebūtų net tokios minties.
Elevatoriai iškils sodyboje Iciūnuose. Šiemet statybos, o kitų metų derlius turėtų jau čia keliauti.
Ūkininkai Breimeriai augina kviečius, rapsus, pupas, salyklinius miežius. Jų dirbamos žemės – Vaškų seniūnijoje: Kervesiuose, Gineikiuose, Iciūnuose, Titkoniuose, nuosavos – 190 hektarų, daugiau nuomojasi. Abiejų ūkių apskaitą tvarko viena buhalterė.
Ūkyje padeda Rimo pusbrolis Saulius ir jo tėtis Petras Milašiai.
– Apie gyvulininkystę negalvojom. Tik mamytė Iciūnuose laikė gyvulių, atsiėmę žemę, gal net dešimt karvių. Vėliau, gavę pasitraukimo iš ūkio paramą, jo atsisakė, – prisiminė Romas Breimeris, kurio tėtis Beneventūras mirė prieš metus.
– Dabar iš mano ūkio liko tik vištytės, kasdien surenku po dešimt kiaušinių, – sako Pranciška Velykytė-Breimerienė, kilusi iš Brėklių kaimo, netoli Nairių, gimusi garbingą dieną, vasario 16-ąją, 1942-aisiais. – Gyvenom palatvėje, jaunystėje Latvijoje burokus kapliavau. Brėkliuose likęs mano brolis…
Prisiminėme, kaip 2019-ųjų rudenį buvo įamžintas Kervesių kaimas, kaip gražus akmuo ištrauktas iš gilinamo šalia tekančio Maučiuvio upelio. Ir šis akmuo tapo Kervesių simboliu. Kaip ir nenutrūkstanti ūkininkų Breimerių dinastija…
