savo šeimos. Aidos GARASTAITĖS nuotr.
– Sužinojau, kad Pumpėnų gimnazijoje labai trūksta anglų kalbos mokytojų. Nors sūnui Kajui buvo tik vos metai, o galėjau auginti iki dvejų, jau šiuos visus mokslo metus iš Pajiešmenių, kur gyvename, važinėjau į Pumpėnų gimnaziją mokyti anglų septintokus, devintokus, dešimtokus, vienuoliktokus, kiek vėliau – dar ir penktokus. Važiuodavau tris kartus per savaitę. O Kajus pabūdavo su tėčiu, su močiutėm, – atskleidžia Karolina Štuopinė, gyvenusi ir mokslus baigusi Airijoje, anglų kalbos mokytoja dirbusi Indijoje, Vietname, galiausiai – Lietuvoje.
Karolina pasakoja, kaip jos Pumpėnų gimnazistai nuotoliniu būdu jungėsi ir bendravo su Indijos mokyklos, kurioje anksčiau dirbo, mokiniais.
– Vaikai visur panašūs, jų yra visokių. Vieni gerai mokosi, kiti – nelabai, – įvairių pasaulio patirčių turinti jauna moteris šypteli, jog Pumpėnų gimnazijoje prabėgo vos vieneri mokslo metai, nes rudenį – gimdyti ir motinystės atostogos…
Neseniai kalbėjomės su Moliūnuose gyvenančia Pumpėnų gimnaziste Neda Strelčiūnaite, kuri vienuoliktos klasės mokslo metus pagal mainų programą mokėsi Jungtinių Amerikos Valstijų privačioje mokykloje.
Taigi Neda ir Karolina Pumpėnuose tiesiog prasilenkė.
– Į Lietuvą grįžau 2019 metais, – prisimena Karolina. – Mama dar buvo likusi Airijoje. O iš Pumpėnų mano močiutė. Aš Airijoje praleidau devynerius metus, išvažiavau penkiolikos, broliui Arnoldui buvo vienuolika. Jam buvo sunkiau dėl anglų kalbos.
Prieš išvykdama Karolina mokėsi Panevėžio „Vyturio“ vidurinėje mokykloje, o Airijoje viskas kitaip:
– Neįskaitau santrumpų, sunkiai susišneku su vaikais, nes jie vartoja slengą, trumpinius. Mokytojai angliškai kalba rišliai ir aš suprantu.
Jaunėlė sesė Andrea gimė Airijoje, tai privalomai jai teko mokintis ir airių kalbos.
– Į Lietuvą ji grįžo dešimties metų, tad Andreai čia buvo kaip užsienis. Dabar Pumpėnuose ji baigė šešias klases, – Karolina atskleidžia, kaip Airijoje šeštadieniais lankė lietuvių mokyklą.
Beje, ji išduoda, kad anūkėlio Kajaus gimimas paskatino ir įkvėpė mamą greičiau grįžti iš Airijos:
– Namai Pumpėnuose nupirkti. Aš laukiuosi. Mama grįžo 2021-ųjų liepą, aš gimdžiau rugpjūtį…
Tačiau iki tol Karolina dar nemažai pagyveno svetur:
– Ir Airijoje stengiausi neužsidaryti vien savo tautiečių burbule. Jau mokykloje norėjau bendrauti su draugais airiais, nors pradžioje gal tik dešimt procentų suprasdavau, ką jie kalba.
Pamažu perprato visus niuansus, juokelius:
– Net sarkazmą, juodąjį humorą. Klausiu, kodėl šaipotės. O airiai paaiškina, kad taip sako artimam žmogui.
Lietuvaitė pastebėjo, jog geriausiai mokosi azijiečiai – filipiniečiai, tailandiečiai, kinai. Karolina irgi buvo prie tų moksliukų:
– Lietuviai, lenkai, moldovai, rumunai mokosi arba labai gerai, arba blogai. Airiai – ne moksliukai.
Dubline Karolina devintą klasę baigė puikiai:
– Kurso nekartojau, nors nuvažiavusi galėjau tai daryti. Ten mano klasė buvo labai prasta, dėl to jaučiau nuoskaudą, buvo šokas. Panevėžyje mokytis skatino ir sveika konkurencija.
Po metų Airijoje išsiskirstė pagal egzaminų rezultatus. Privaloma mokytis anglų kalbos ir matematikos, airiams – dar ir airių kalbos.
Kitus dalykus reikia rinktis. Karolina pasirinko chemiją, ispanų kalbą, muziką, antiką, labai patinka jos architektūra, mitologija, istoriniai žygiai.
Teko laikyti šešių dalykų egzaminus, už kuriuos gavo taškų maksimumą. Dar laikė ir lietuvių kalbos egzaminą, kuris Karolinai nebuvo sunkus.
– Pagal zodiaką esu Dvynė, tokia neapsisprendėlė, ką toliau studijuoti, – prisipažino galiausiai pasirinkusi psichologijos studijas miestelyje už Dublino. – Labai gera intensyvi trejų metų psichologijos programa. Be galo įdomu, nors ir daug visko. Be to, mokiausi ispanų, filosofijos.
Karolina daugiau gilinosi į socialinę psichologiją. Bakalaurinio darbo tyrimo sritis – airių ir lietuvių požiūriai ir reakcijos į homoseksualius žmones. Beje, buvo netikėta, kad lietuviai turi daugiau vidinės tolerancijos…
Vis dėlto be gyvenimiškos patirties Karolina nesiryžo praktiškai imtis psichologės darbo ir kitiems patarinėti.
Pusantrų metų ji dirbo draudimo biure, susitaupė pinigų ir viena iškeliavo į Indiją, kur prabėgo beveik dveji metai. Be daugybės kitų dalykų, ten ji mokėsi jogos mokykloje.
O pati Karolina privačioje mokykloje indų vaikus mokė anglų kalbos.
Vėliau metus Vietname dirbo anglų mokytoja.
– Iš tiesų norėjau Europos ir grįžau į Lietuvą, – Karolina prisiminė, kaip įsikūrė Pumpėnuose, savo močiutės krašte.
Tuoj atsirado grupelė norinčiųjų lankyti jogos užsiėmimus. O Panevėžyje Karolina pastebėjo tarptautinės anglų kalbos mokyklos reklamą. Užėjo pasikalbėti ir pasirašė darbo sutartį.
Tačiau daug veiklų ir darbų pristabdė pandemija ir karantinas.
Būtent tuo laiku užsimezgė Karolinos draugystė su iš Pajiešmenių kilusiu Klaudijumi, studijavusiu bei muzikavusiu Lietuvoje ir užsienyje.
– Pradžioje nuomojomės butą Vilniuje, bet vėliau grįžome į kaimą, į Pajiešmenius, – šypteli Karolina Štuopinė.
