– Šiemet mūsų darže užaugo 86 moliūgai. Kažkiek išdovanojom, bet dar liko 69, kuriuos skaptuosim. Kasdien įveikiam penkis. Vėliau pavargsta rankos, pirštai. Bet šį kartą, kad suspėtume iki Helovino, spalio 31-osios, teks paskubėti, – šypteli antrus metus Ustukiuose gyvenantys Faustas Norvaiša ir jo sužadėtinė Eva.
Simpatiška jauna pora šioje erdvioje, maždaug keturiasdešimties arų, sodyboje įsikūrė nuo praėjusių metų pavasario:
– Abu esam iš kaimo. Metus pagyvenom bute, tačiau tai buvo tik tarpinė stotelė. Norėjom sodybos netoli Pasvalio.
Eva kilusi iš Rozalimo – seno gražaus istorinio miestelio Pakruojo rajone. Faustas – meškalaukietis. Susipažino šiuolaikiškai, feisbuke. Kur gi daugiau!
Dabar Eva – Pasvalio „Landros“ vadybininkė-pardavėja. Tai išskirtinių ir gurmaniškų produktų parduotuvė, kurioje galima įsigyti įvairios rūšinės kavos, unikalių arbatų, rankų darbo šokoladų, gurmaniškų užtepėlių, džemų, sveikų produktų, natūralių prieskonių.
– Mano tėtis stalius, o mama virėja. Taigi verda ir moliūgienę, – atskleidžia Eva.
Faustas – Pasvalio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesys gelbėtojas, ir jo tėtis dirba Joniškėlio ugniagesių komandoje.
– Abu su Eva esam gamtos žmonės. Labai mėgstu žvejoti. Tad pasiėmę termosą kartu keliaujam į žvejybą, į mišką, laiką leidžiam prie laužo, – Faustas prisipažįsta, kad jam patinka ir virtuvė, mėgsta gaminti.
Prisimena, jog mama augino moliūgus.
– Tačiau jų sriubos man nebuvo gardžios, – išsitaria Faustas.
O Eva mano, kad patiekalus iš moliūgų reikia skaniai pagaminti ir tuoj šauna mintis apie trintą sriubą su sūriu…
Vis dėlto užauginti moliūgai pirmiausia papuoš sodybą. Ir Evos, ir Fausto namuose jie taip pat buvo išpjaustomi.
– Kai pernai pirmą kartą mūsų sodyboje sušvito apie pusšimtį moliūgų, truputį baiminomės, kaip reaguos aplinkiniai. Juk esam krikščionys. Tačiau žmonės eidavo pro šalį pasivaikščioti, atvažiavo pasigrožėti tėvai, draugai, – taigi jau praėjusį rudenį Eva ir Faustas įsitikino, kaip tamsiais ilgais vakarais ilgimės šviesos ir žaismingumo.
Moliūgų dekoravimas, kaip ir Helovinas, atėjo iš keltų, iš senovės Airijos. Raižyti moliūgai su degančia žvake turėjo apsaugoti nuo piktųjų dvasių. Tiesa, keltai naudojo mažesnes daržoves – ropes.
– Būna, jeigu smarkus vėjas, pro moliūgo burną žvakę užpučia, – pastebėjo Faustas.
Pernai ant komposto pabandė ir užsiaugino dešimt moliūgų, o daugiau susiieškojo iš tėvų, kaimynų ir šiaip pažįstamų žmonių.
Šį rudenį jau Eva ir Faustas savo užaugintus moliūgus kitiems dovanojo. Iškeliavo ir į Pakruojo kraštą, porą moliūgiukų įteikė Fausto močiutei aštuoniasdešimtmečio proga.
Ar sunku auginti šią daržovę?
– Iš pernai išskaptuotų moliūgų sėklų auginom nedideliame plotelyje. Gerai augo, gal todėl, kad ten buvo pieva ir žemė pailsėjusi. Birželį pasėjom, reikėjo kiek anksčiau, laistėm, – Faustas, žinoma, priminė, kad svarbiausia – meilė. – Glosčiau, varčiau, bet kai kotelis trekštelėjo, palikau ramybėje…
Moliūgai užaugo skirtingo dydžio, struktūros, spalvos.
– Štai šis kokių dvidešimt penkių kilogramų, – pakelia Faustas.
Jis rodo, kuris lepus ir greitai sumunka, o kuris grublėtas ir labai kietas skaptuoti.
Nors moliūgai kilę iš Pietų Amerikos, tačiau populiarūs visame pasaulyje. Taigi ir pas mus ruduo be šių ryškiaspalvių daržovių – beveik ne ruduo.
Priklausomai nuo veislės, moliūgas gali užaugti iki septyniasdešimties kilogramų ir didesnis. Dažniausiai jie skirstomi į kietažievius, didžiuosius ir kvapiuosius.
Moliūgai geriausiai auga trąšioje, humusingoje ir purioje dirvoje. Ši daržovė mėgsta šilumą, todėl auginti reikėtų nuo vėjų apsaugotoje, saulėtoje ir šiltoje vietoje.
– Mes patys nesitikėjom tokio derliaus, – prisipažįsta Faustas. – Juolab daržininkai sako, kad šiemet – ne moliūgų metai.
Šios spalvingos daržovės ne tik labai dekoratyviai atrodo, bet ir nepaprastai naudingas maistas, puikus karotino bei įvairių vitaminų šaltinis, tikras maistinių skaidulų ir antioksidantų lobynas. Maistui vartojamas minkštimas, sėklos.
– Ir mes mėginsim ką nors gaminti, – sako kulinariją pamėgęs Faustas.
Jiems su Eva patinka tvarkytis sodyboje, kapstytis darže. Prisiaugina pomidorų, agurkų, lauke dar auga gražūs porai. Sodyboje jaukiai įsikomponuoja senos išgenėtos obelys.
– Jos Evai labai patinka, – išduoda Faustas.
O Eva stabteli prie ricinmedžio. Be to, atskleidžia:
– Gal ir vištų auginsim…
