Buvusių „tarybų rūmų“ virsmas į šiuolaikinį administracinį pastatą

Jau kuris laikas keturaukštis Savivaldybės administracinis pastatas skendi pastoliuose, o į sienų briaunas jau remiasi šlaitinio stogo gegnės. Taigi, reprezentacinio Savivaldybės pastato fasadas keisis iš esmės. Apie šį renovacijos projektą mums papasakojo Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Petkevičius bei vietinio ūkio ir plėtros skyriaus teritorijų planavimo specialistas Kęstutis Klivečka.

Du atskiri projektai 

Savivaldybės administracinio pastato fasado modernizavimas vyksta pagal du atskirus projektus. Vienas skirtas fasadui apšiltinti, apdailos plokštėms sudėti bei šlaitiniam stogui įrengti. Pagal kitą projektą, vienoje šlaitinio stogo pusėje bus įrengta saulės elektrinė. 

Fasado atnaujinimo darbus nuo rudens atlieka konkursą laimėjusi UAB „Svalex“. Vakar telefonu kalbintas bendrovės vadovas Egidijus Zapustas minėjo, kad pastatas bus apšiltintas akmens vata, apdailai bus naudojamos porceliano keramikos ir polimero kompozito plokštės, o viena šlaitinio stogo pusė bus padengta klasikine skarda. Teritorijų planavimo specialistas K. Klivečka pridūrė, kad šiuolaikiška fasado sistema bus „kvėpuojanti“, t. y. vėdinama, o trijų atspalvių – matinės, pusiau matinės ir blizgios – apdailos plokštės turėtų suteikti pastatui jaukumo. 

Savivaldybės administracinio pastato fasado atnaujinimo darbai ir šlaitinio stogo įrengimas bei vienos jo pusės apskardinimas atsieis 768 tūkst. eurų. Visi šiame projekte numatyti darbai turėtų būti baigti iki rudens. Dalis lėšų gauta per Šiaulių banką iš Viešųjų investicijų plėtros agentūros (VIPA) administruojamos programos „Savivaldybių pastatų fondas“. 

Šlaitinio stogo pietvakarinėje pusėje spindės 75 kW galingumo saulės elektrinės plokštės. Jos bus integruotos į stogo konstrukciją. „Tai reiškia, kad saulės baterijos bus naudojamos kaip stogo plokštės“, – paaiškino K. Klivečka. Šiam žaliosios energetikos projektui skirta per 72 tūkst. eurų. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) įsipareigojo kompensuoti 80 proc. šio projekto vertės. Likusią 20 proc. sumą iš savo biudžeto skirs Savivaldybė. 

Dar iki galo neaišku, ar ant Savivaldybės administracinio pastato saulės elektrinę įrengs konkursą laimėjusi vienintelė jame dalyvavusi viena šiauliečių įmonė. Turimomis žiniomis, jos specialistai greičiausiai nelabai atidžiai skaitė konkurso sąlygas, pagal kurias turi būti įrengta ne įprasta, o integruota saulės elektrinė. Pastarosios įrengimas sudėtingesnis ir brangiau kainuoja. Jei laimėtojai sumanytų „nerti į krūmus“, jiems reikėtų mokėti netesybas, o SavivalProjekto vizualizacija. dybės administracijai tektų skelbti naują konkursą. Kol nėra saulės elektrinės, „Svalex“ darbininkai negali tvarkyti kito stogo šlaito. 

Pagal projektą saulės elektrinės įrengimo darbai turėjo būti baigti iki vidurvasario. „Jei jie vėluos, gali tekti su „Svalex“ pratęsti sutartį“, – svarstė P. Petkevičius. 

Skirtingai nei fasadas, Savivaldybės administracinio pastato vidus pamažu keitėsi. Direktoriaus pavaduotojas P. Petkevičius sakė, kad kabinetus, koridorius remontavo Savivaldybės rūmų darbininkai. 

Statė bolševikų revoliucijos jubiliejui 

Pasvalio miesto centre tuometės sovietinės valdžios administracijos pastatas, žmonių vadinamas „tarybų rūmais“, iškilo 1967-aisiais. Tais metais pompastiškai buvo minimas bolševikų revoliucijos 50-metis. Tad visas statybas, kaip ir šių rūmų, sovietiniai propagandistai dedikuodavo „didžiojo spalio garbei“. Iš sovietinių architektų niekas nereikalavo kūrybiškumo ir originalumo. Panašūs niūrūs ir slegiantys „tarybų rūmai“, kaip Pasvalyje, išdygo beveik visuose rajoniniuose miestuose. 

Iš pradžių „tarybų rūmai“ turėjo vietinį šildymą. Net ir prijungus pastatą prie miesto šilumos tinklų, vietinės katilinės atributas – kaminas – stovėjo dar kelis dešimtmečius. Pro jį rūkdavo nebereikalingų deginamų dokumentų dūmai. 

Nuo 1967 m. pastato fasadas, išskyrus langus ir pagrindinį įėjimą, nė karto nebuvo atnaujintas. Langai keisti du kartus: vietoj medinių rėmų buvo įdėti aliumininiai profiliai, o juos, jau atkūrus Nepriklausomybę, pakeitė plastikas. Viešumon iškilus istorijai, kad laiptai padaryti iš žydų kapinių atvežtų granitinių paminklų, juos prieš 25 metus išardė ir įrengė naujus. Tiesa, nelabai kokybiškus, nes jau po kelerių metų trinkelės pradėjo skilinėti. Baigus Vytauto Didžiojo aikštės renovaciją, laiptų išvis nebeliko.