Gaisrų – nei daug, nei mažai
Per praėjusius metus Pasvalio rajone užregistruoti 144 gaisrai. Palyginus su 2013-aisiais, kai buvo gesinti 106 gaisrai, jų skaičius padidėjo net 36 procentais. Anot Pasvalio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Remigijaus Baliūno, toks šuolis neturėtų stebinti. „Pažvelgus į pastarojo dešimtmečio duomenis, matyti, jog mūsų rajone kasmet kildavo po 140–145 gaisrus. Taigi pernai nieko neįprasto neįvyko. Tuo tarpu 2013-ieji su 106 gaisrais yra tikrai reta išimtis. Tokio mažo gaisringumo nėra buvę jau 15 metų“, – aiškino R. Baliūnas. Blogesnius pernykščius rezultatus lėmė tai, kad beveik dvigubai dažniau nei prieš metus degė ūkiniai pastatai (40 atvejų) bei atviros teritorijos (42 atvejai). Užpernai tokių gaisrų buvo atitinkamai 23 ir 22. Gyvenamuosiuose namuose pernai kilo 19 gaisrų (2013 m. – 22). Nors pernai gaisrų buvo daugiau, turėtume džiaugtis, kad liepsnos nepasiglemžė nė vienos gyvybės. Tuo tarpu 2013-aisiais ugnyje pražuvo 2 rajono gyventojai. Pasak R. Baliūno, tai, kad po du žmones žūsta kas antrais metais, taip pat tampa savotišku pastarojo dešimtmečio dėsniu. Beje, pernai gaisrų metu du gyventojai buvo sužaloti. Tiek pat žmonių apdegė ir užpernai.
Gaisringumas didėja mažėjant gyventojų
Nerimauti verčia tai, kad mūsų rajone didėja gaisringumas: pernai 10 tūkst. rajono gyventojų teko beveik 53 gaisrai. Šis rezultatas yra vienas iš blogiausių šalyje, nes bendras Lietuvos vidurkis – 37 gaisrai 10 tūkst. gyventojų. „Ankstesniais metais gaisringumas retai kada peršokdavo 40 atvejų ribą ir mūsų rajone. Tačiau nereikia pamiršti, kad pastaruoju metu pastebimai sumažėjo gyventojų. Ypač tai juntama kaime. Daug rajono gyventojų išvyko į didesnius miestus, dar daugiau turbūt patraukė ieškoti laimės į užsienį. Į tėviškę grįžta gal tik vienas kitas. O dauguma gaisrų – net 123 – pernai kilo kaime. Miesto teritorijoje jų užregistruota tik 21“, – svarstė R. Baliūnas. Gaisringiausia seniūnija mūsų rajone – Saločių: jos teritorijoje pernai kilo 22 gaisrai. Nedaug nuo jos atsiliko Pasvalio miesto ir apylinkių seniūnijos, kuriose įvyko po 21 gaisrą. Krinčino seniūnijoje gesinta 19, Joniškėlio apylinkių ir Pumpėnų seniūnijose – po 17, Pušaloto – 10 gaisrų. Mažiausiai gaisrų – tik 2 – per praėjusius metus kilo Joniškėlyje, taip pat gan retai ugnis siautėjo Namišių (3), Daujėnų (5) ir Vaškų (7) seniūnijų kaimuose.
Priežastys – tos pačios
Nustatyta, kad dažniausiai gaisrai kildavo dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei eksploatavimo taisyklių pažeidimo. Pernai dėl šios priežasties įsiplieskė 23 gaisrai. Taip pat gan dažnai – 21 atveju – nelaimė įvyko dėl žmonių neatsargaus elgesio su ugnimi. Dėl elektros įrengimų eksploatavimo pažeidimų kilo 17 gaisrų. Įtariama, jog 16 atvejų gaisrai buvo sukelti tyčia. Kadangi padegimas yra sunkus nusikaltimas, šiuos įvykius tiria policijos pareigūnai. Nustatyti padegėjus nėra lengva, nes jie dažniausiai siautėja nuošaliose negyvenamose sodybose, priklausančiose jas paveldėjusiems meistiečiams. Tikėtina, jog neprižiūrimus namus ar ūkinius pastatus padega vagys, taip slėpdami padarytų nusikaltimų pėdsakus. Išaiškinti tokius niekadėjus tikrai nelengva. Pernai 5 gaisrus sukėlė nepilnamečiai vaikai. Pasisekė, jog nė vienas išdykėlis nuo ugnies nenukentėjo. Praėjusiais metais ugniagesiams teko gesinti 7 užsidegusius automobilius. Dažniausiai degė senos, prieš keliolika metų pagamintos, mašinos. Dėl gedimų kuro tiekimo sistemoje ar elektros instaliacijoje užsiliepsnojusius automobilius ugniagesiai užgesindavo per keletą minučių. Tačiau nuo ugnies nukentėjusių transporto priemonių jų savininkai tikriausiai neberemontavo.
Edvardas BALČIŪNAS
Visą straipsnį rasite 2015-02-24 „Darbe“.
