Kontrolieriai nagrinėjo 2023– 2026 metų laikotarpį, tikrino Pasvalio ir Joniškėlio padalinių veiklą, fi nansinius dokumentus, darbuotojų darbo krūvius, paslaugų teikimo sąlygas ir vidaus kontrolę. Vertinimas atskleidė trūkumų, kurių reikšmė neapsiriboja buhalterine apskaita ar administracinėmis procedūromis. Kai kurie jų tiesiogiai susiję su pacientų priežiūros organizavimu ir kelia klausimų dėl paslaugų kokybės bei saugos užtikrinimo.
Lovų skaičius vienas, pacientų – kitas
Pasvalio ligoninės slaugos skyriuje oficialiai patvirtintas lovų skaičius ne kartą buvo mažesnis už vidutinį gydomų pacientų skaičių.
Kontrolierių pateikti duomenys rodo, kad ypač ryškūs neatitikimai išryškėjo nuo 2024 metų pabaigos.
2025 metų kovą Pasvalio padalinyje vidutiniškai gydyti 59 pacientai, nors patvirtintų lovų buvo 40. Nuo 2026 metų sausio ligoninės vadovo įsakymu jų skaičius padidintas iki 55, tačiau tą patį mėnesį vidutinis pacientų skaičius siekė 62, vasarį – 59.
Kodėl ligoninės dokumentuose buvo patvirtinta mažiau lovų, negu vidutiniškai gydyta žmonių?
Rugsėjo 24 dieną kontrolieriai nusprendė patikrinti, kiek lovų skyriuje yra iš tikrųjų.
Pasvalio padalinio trečiajame ir ketvirtajame aukštuose, 25 palatose, jie suskaičiavo 65 lovas. Tiesa, trys naujai suremontuotos vienvietės palatos tą dieną buvo tuščios. Iš viso skyriuje gydyti 53 pacientai.
Taigi faktiškai pastatytų lovų buvo dešimčia daugiau, negu patvirtinta ligoninės vadovo įsakymu.
Patikrinimas atskleidė ir kitą neatitikimą. Pagal ligoninės statistines ataskaitas tą dieną skyriuje buvo gydomi 64 pacientai, tiek pat žmonių apskaičiuotas maitinimas. Kontrolieriams paprašius paaiškinimo, ligoninė nurodė, kad į skyriaus pacientų skaičių įtraukiami ir žmonės, gulintys Chirurgijos bei Vidaus ligų skyriuose, tačiau priskiriami Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriui.
Oficialus lovų skaičius ir faktinis jų naudojimas nebuvo tinkamai suderinti ir tai nėra vien formalumas.
Pagal pacientų skaičių nustatomas ir jais besirūpinančių darbuotojų poreikis. Jeigu pacientų daugiau, negu numatyta planuojant skyriaus veiklą, kyla klausimas, ar pakanka slaugytojų ir jų padėjėjų.
Ar pacientams užteko slaugytojų?
Ataskaitoje pateiktas atsakymas nėra palankus ligoninei.
Kontrolieriai nustatė, kad atskirais laikotarpiais Pasvalio padalinyje faktiškai dirbusių slaugytojų ir jų padėjėjų skaičius neatitiko nustatytų pacientų priežiūros normatyvų.
Pagal palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugoms taikomus reikalavimus vienam slaugytojui dieną gali tekti ne daugiau kaip 20 pacientų, naktį – 30. Slaugytojo padėjėjui nustatytas mažesnis aptarnaujamų pacientų skaičius: dieną – iki 10, naktį – iki 15.
Kontrolieriai palygino šiuos reikalavimus su faktiškai dirbusių darbuotojų skaičiumi ir nustatė neatitikimų.
Be to, ligoninėje ne visada buvo tinkamai tvarkomi darbuotojų etatų sąrašai. Kai kurių darbuotojų faktiškai atliekamos pareigos neatitiko dokumentuose nurodytų, o daliai nustatytas didesnis nei pusantro etato darbo krūvis.
Tai dar nereiškia, kad konkretiems pacientams buvo suteiktos nekokybiškos paslaugos ar padaryta žala. Tokių faktų vertinimo ataskaita nenustato.
Tačiau kontrolierių išvada aiški: slaugos darbuotojų ir pacientų skaičiaus normatyvų nesilaikymas kelia tiesioginę riziką sveikatos priežiūros paslaugų kokybei ir pacientų saugai.
Ypač jautri ši problema tampa kalbant apie sunkiausiai sergančius žmones.
Paliatyvioji pagalba – ir keturvietėje palatoje
Paliatyvioji pagalba skirta sunkiai sergantiems žmonėms, kuriems reikalinga ypatinga priežiūra, skausmo ir kitų varginančių simptomų mažinimas bei pagalba išsaugant kuo geresnę gyvenimo kokybę. Tokių pacientų priežiūrai taikomi griežtesni personalo darbo krūvio ir paslaugų teikimo sąlygų reikalavimai negu įprastoje slaugoje. Tačiau kontrolieriai nustatė, kad Pasvalio ligoninėje jų ne visada buvo laikomasi.
Vienas ryškiausių neatitikimų – paliatyviosios pagalbos pacientų skaičius, ne kartą gerokai viršijęs ofi cialiai patvirtintų lovų skaičių. 2023 metų spalio 15 dieną ligoninėje buvo patvirtintos keturios tokios lovos, nors paliatyvioji pagalba teikta aštuoniems pacientams. Po metų, 2024-ųjų spalio 15 dieną, patvirtintų lovų skaičius nepasikeitė, tačiau pacientų jau buvo dešimt – pustrečio karto daugiau.
Nuo 2024 metų gruodžio paliatyviosios pagalbos lovų skaičius padidintas iki dešimties. 2025 metų spalio 15 dieną ši pagalba buvo teikiama septyniems pacientams, tačiau 2026-ųjų spalio 15 dieną pacientų skaičius vėl viršijo patvirtintų lovų skaičių – jų buvo dvylika. Taigi iš keturių ataskaitoje pateiktų spalio 15 dienos duomenų trimis atvejais paliatyviosios pagalbos pacientų buvo daugiau, negu ofi cialiai patvirtinta jiems skirtų lovų.
Ne mažiau klausimų sukėlė ir pacientų apgyvendinimo sąlygos. Šių metų rugsėjo 24 dieną kontrolieriai nustatė, kad dviem paliatyviosios pagalbos pacientams paslaugos buvo teikiamos keturvietėje palatoje, nors galiojantys reikalavimai numato, kad tokia pagalba turi būti teikiama palatose, kuriose gydomi ne daugiau kaip du pacientai.
Be to, ligoninėje nebuvo aiškiai nustatyta, kurios palatos skirtos paliatyviajai pagalbai. Šiuos pacientus ir įprastos slaugos ligonius prižiūrėjo tie patys darbuotojai, nors paliatyviosios pagalbos pacientų priežiūrai taikomi griežtesni personalo darbo krūvio normatyvai. Kontrolieriai nustatė, kad planuojant darbuotojų poreikį šie skirtumai nebuvo tinkamai įvertinti.
Vertinimo metu nustatyta ir daugiau paslaugų organizavimo trūkumų. Ligoninė nebuvo patvirtinusi pacientų registravimo, eilių sudarymo ir pirmumo teisės suteikimo tvarkos. Nors tai savaime nereiškia, kad pacientai buvo priimami nesąžiningai, nesant aiškių kriterijų sudėtingiau užtikrinti sprendimų skaidrumą ir patikrinti, kokiu pagrindu vienam pacientui slaugos paslaugos suteikiamos anksčiau negu kitam.
Joniškėlio nuostolis: ar iš tiesų tiek kainavo slauga?
Kita didelė kontrolierių dėmesio sulaukusi tema – Joniškėlio padalinio finansai.
Ligoninė buvo kreipusis į savivaldybę, prašydama iš rajono biudžeto padengti 41,05 tūkstančio eurų nuostolį, kuris, jos pateiktais duomenimis, susidarė Joniškėlio padalinyje 2023 metų rugsėjo–gruodžio mėnesiais.
Tačiau Kontrolės ir audito tarnyba konstatavo, kad šis prašymas neargumentuotas ir nepagrįstas dokumentais.
Kontrolieriai nenustatė, kad Joniškėlio padalinys apskritai nepatyrė nuostolių. Jie nustatė ką kita – pagal ligoninės pateiktus dokumentus neįmanoma patikimai apskaičiuoti tikrojo padalinio finansinio rezultato.
Kodėl?
Pirmiausia todėl, kad ligoninėje nebuvo patvirtintos vienodos ir aiškios metodikos, pagal kurią bendros įstaigos sąnaudos būtų paskirstomos atskiriems padaliniams.
Vienos išlaidos buvo skirstomos pagal darbuotojų skaičių, kitos – pagal pacientų lovadienius, patalpų plotą ar kitus rodiklius. Skirtingais laikotarpiais taikyti nevienodi skaičiavimo principai.
Kontrolieriai taip pat nustatė, kad ligoninės savivaldybei pateikti padalinių finansiniai rezultatai skyrėsi nuo vėliau vertinimui pateiktų skaičiavimų.
Neturint vienodos sąnaudų paskirstymo tvarkos, sudėtinga patikimai nustatyti, kiek iš tikrųjų kainavo vieno ar kito padalinio veikla.
Tai ypač svarbu, kai kalbama apie savivaldybės biudžeto lėšų skyrimą nuostoliams dengti.
Išlaidos, kurios Joniškėliui neturėjo tekti
Kontrolierių atlikta analizė atskleidė, kad Joniškėlio slaugos padaliniui buvo priskiriamos ir tokios tiesioginės sąnaudos, kurios, jų vertinimu, turėjo būti apskaitomos kitaip.
Pavyzdžiui, Joniškėlio padaliniui buvo priskirti ūkio reikalų tvarkytojo, valytojų ir kiemsargio etatai. Tačiau šie darbuotojai faktiškai dirbo ne tik slaugos, bet ir tame pačiame Joniškėlio pastate veikusio Socialinės globos skyriaus reikmėms.
Nepaisant to, jų darbo užmokesčio sąnaudos visa apimtimi buvo priskiriamos slaugos padaliniui.
Kontrolierių skaičiavimais, dėl tokios praktikos nuo 2023 metų sausio iki 2026 metų birželio Joniškėlio slaugos padalinio tiesioginės darbo užmokesčio sąnaudos buvo padidintos maždaug 113 tūkstančių eurų.
Panašių neatitikimų nustatyta ir apskaičiuojant skalbimo paslaugų išlaidas. Kurį laiką atskirai nebuvo apskaitoma, kiek skalbimo paslaugų tenka slaugos, o kiek – socialinės globos pacientams.
Kontrolierių perskaičiavimu, Joniškėlio slaugos padaliniui priskirtos skalbimo sąnaudos buvo padidintos apie 18,6 tūkstančio eurų.
Dar vienas neatitikimas nustatytas maitinimo apskaitoje. Dėl klaidingų skaičiavimų vien 2026 metų sausio– gegužės mėnesiais Joniškėlio padaliniui priskirta apie 15,4 tūkstančio eurų per daug maitinimo sąnaudų.
Sudėjus šias skirtingais laikotarpiais nustatytas sumas susidaro apie 147 tūkstančiai eurų.
Tačiau čia būtina labai aiški išlyga: tai nėra nustatyta ligoninei padaryta 147 tūkstančių eurų žala ar prarastų pinigų suma.
Kalbama apie neteisingą sąnaudų priskyrimą konkrečiam padaliniui. Be to, neatitikimai apima skirtingus laikotarpius, todėl jų negalima tiesiogiai atimti iš 2023 metų rugsėjo–gruodžio mėnesių nuostolio.
Vis dėlto pati problema dėl to netampa mažiau svarbi.
Jeigu dalis kitur patirtų išlaidų įtraukiama į vieno padalinio sąnaudas, jo veikla dokumentuose gali atrodyti brangesnė, negu yra iš tikrųjų.
O būtent tokiais finansiniais skaičiavimais turėtų būti grindžiami sprendimai dėl padalinio finansavimo ir paslaugų organizavimo.
Už slaugą Joniškėlyje ligoninė gaudavo mažiau pinigų
Vertinimas atskleidė ir kitą Joniškėlio fi nansams svarbią aplinkybę. Dėl pavėluotų administracinių veiksmų ligoninė kurį laiką negavo dalies pajamų, kurias būtų galėjusi gauti už padalinyje suteiktas slaugos paslaugas.
Nuo 2023 metų pradžios Pasvalio padalinyje teikiamos bendrosios slaugos paslaugos buvo apmokamos pagal naują paslaugų kodą ir didesnį įkainį. Iki tų metų lapkričio vidurio Joniškėlyje paslaugos vis dar buvo apskaitomos pagal ankstesnį kodą.
Iki lapkričio pradžios Joniškėlio padalinyje už vieną paciento gydymo dieną buvo mokamas 49,43 euro bazinis įkainis, o Pasvalio padalinyje – 73,99 euro. Lapkritį abu įkainiai padidėjo, tačiau skirtumas išliko.
Kontrolieriai nustatė, kad Pasvalio padaliniui reikiami dokumentai buvo sutvarkyti laiku. Tuo tarpu prašymas įvertinti Joniškėlio padalinio atitiktį naujiems reikalavimams pateiktas pavėluotai. Didesnis įkainis ten pradėtas taikyti tik nuo 2023 metų lapkričio 16 dienos.
Kontrolės ir audito tarnybos vertinimu, dėl šio delsimo ligoninė negavo reikšmingos dalies galimų pajamų. Tačiau tiksli negautų pajamų suma ataskaitoje nenustatyta.
Taigi Joniškėlio finansų istorijoje susiduria dvi aplinkybės: vienos sąnaudos padaliniui buvo priskirtos nepagrįstai, o dalies pajamų laiku negauta.
Todėl vien pateikto finansinio rezultato nepakanka patikimai spręsti apie tikrąjį šio padalinio veiklos nuostolingumą.
Ši aplinkybė ypač svarbi žinant, kad nuo 2026 metų birželio 8 dienos palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos Joniškėlio padalinyje nutrauktos.
Ataskaita neleidžia daryti išvados, kad paslaugų nutraukimą nulėmė būtent nustatyti finansiniai neatitikimai. Tačiau ji suteikia pagrindą klausti, kokiais patikimais duomenimis buvo vertinama padalinio veikla ir jo ateities perspektyvos.
Neaiškumų kilo ir dėl pacientų mokamų paslaugų
Kontrolieriai nustatė trūkumų ir administruojant pacientų lėšomis apmokamas slaugos paslaugas.
Pagal nustatytą tvarką Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos iki 2024 metų gruodžio 31 dienos buvo apmokamos ne daugiau kaip už 120 dienų (lovadienių) per kalendorinius metus, o nuo 2025 metų sausio 1 dienos – ne daugiau kaip už 120 dienų per metus.
Pasibaigus šiam laikotarpiui, toliau teikiamos paslaugos, priklausomai nuo aplinkybių, gali būti apmokamos kitomis lėšomis.
Tačiau ligoninėje nebuvo pakankamai aiškiai reglamentuota, kas atsakingas už šio termino stebėjimą, mokamų paslaugų įforminimą ir atsiskaitymų kontrolę.
Vertinimo metu kontrolieriai nustatė, kad su pacientais ar jų atstovais nebuvo sudaromos rašytinės mokamų palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų teikimo sutartys, o už suteiktas paslaugas nebuvo išrašomos sąskaitos faktūros. Ligoninės apskaitoje buvo registruojamos tik faktiškai gautos įmokos, tačiau nebuvo tinkamai apskaitomos už suteiktas paslaugas uždirbtos pajamos ir pacientų mokėtinos sumos.
Dėl šių trūkumų kontrolieriai negalėjo patvirtinti, kad apskaitoje užregistruotos visos už pacientams suteiktas mokamas slaugos paslaugas priklausiusios sumos.
Tai nėra įrodymas, kad iš pacientų buvo neteisėtai reikalaujama pinigų ar kad jie permokėjo.
Tačiau tokia apskaitos sistema, kontrolierių vertinimu, neužtikrino pakankamos kontrolės ir galimybės patikrinti visus atsiskaitymus.
Klausimų sukėlė ir vadovybės sprendimai
Vertinimas neapsiribojo pacientų slauga ir padalinių fi nansais.
Kontrolieriai tikrino, kaip ligoninėje įgyvendintos ankstesnės pastabos dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo, papildomų išmokų, vadovo atostoginių ir vidaus kontrolės.
Nustatyta, kad 2025 metais ligoninės vadovui buvo neteisingai apskaičiuoti atostoginiai – susidarė apie 1,2 tūkstančio eurų permoka. 2026 metais dėl skaičiavimo netikslumų papildomai apskaičiuota dar apie 800 eurų.
Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad vadovui už darbą švenčių dienomis, neturint reikiamo teisinio pagrindo, buvo apskaičiuota apie 4,1 tūkstančio eurų papildomo darbo užmokesčio.
Kontrolieriai konstatavo, kad į ankstesnes pastabas dėl atostoginių skaičiavimo nebuvo tinkamai atsižvelgta, o sprendimai dėl permokėtų lėšų išieškojimo nepriimti.
Pastabų sulaukė ir visoje ligoninėje taikyta priedų bei priemokų skyrimo tvarka.
Nustatyta atvejų, kai darbuotojams buvo skiriamos papildomos išmokos nenurodant pakankamai konkrečių aplinkybių, pagrindžiančių jų dydį. Kai kuriais atvejais nebuvo laikomasi pačios įstaigos patvirtintos priedų ir priemokų mokėjimo tvarkos.
Kontrolierių vertinimu, tokia praktika sudaro sąlygas subjektyviam ir nepakankamai skaidriam darbo užmokesčio lėšų skirstymui.
Tikrinant viešųjų ir privačių interesų deklaracijas, neatitikimų nustatyta įvairiose darbuotojų grupėse – tarp administracijos atstovų, skyrių vadovų ir gydytojų.
Dalies deklaracijų duomenys buvo neatnaujinti, kai kuriose nenurodytos einamos pareigos, o kai kurie asmenys privalomų deklaracijų nebuvo pateikę.
Kontrolieriai taip pat atkreipė dėmesį į ligoninės dokumentų registravimo tvarką. Kai kuriems įsakymams buvo suteikiami numeriai su papildomomis raidėmis, o pateikti dokumentų registrai ne visais atvejais sutapo.
Ypač daug klausimų sukėlė įsakymai, susiję su ligoninės vadovo sutuoktinio darbo santykiais. Nors vadovas nuo su šiais santykiais susijusių sprendimų buvo nusišalinęs, dokumentų registravimo trūkumai neleido patikimai atkurti visų sprendimų priėmimo aplinkybių.
Kontrolieriai pažymėjo, kad tokia tvarka neužtikrina dokumentų atsekamumo ir neatmeta galimybės, jog dokumentai galėjo būti rengiami ar keičiami atbuline data.
Tai nėra konstatavimas, kad dokumentai tikrai buvo klastojami. Tačiau įstaigoje, kurios veikla susijusi su viešųjų lėšų naudojimu ir pacientų sveikata, tokios kontrolės spragos vertos rimto dėmesio.
Kas atsakys už nustatytus trūkumus?
Kontrolės ir audito tarnybos vertinimas parodė, kad kai kurios ankstesnės problemos ligoninėje buvo taisomos, bet ne visos.
Pavyzdžiui, pašalinti nustatyti bankinių mokėjimų tvirtinimo kontrolės trūkumai. Tačiau darbo užmokesčio apskaičiavimo, papildomų išmokų skyrimo ir dokumentų tvarkymo srityse kontrolieriai nustatė pasikartojančių problemų.
Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad ligoninė savivaldybės administracijai neteikė visų privalomų duomenų apie hospitalizuotus ir išrašytus palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus pacientus. Dėl to buvo ribojamos savivaldybės galimybės vykdyti įstaigos veiklos priežiūrą.
Ši aplinkybė svarbi vertinant atsakomybės pasiskirstymą.
Už kasdienį ligoninės darbą, darbuotojų veiklos organizavimą, apskaitą ir vidaus kontrolę atsakinga įstaigos vadovybė. Tuo tarpu savivaldybė, įgyvendinanti ligoninės savininko teises, turi užtikrinti jai priskirtą įstaigos veiklos priežiūrą ir priimti pagrįstus sprendimus dėl viešųjų lėšų naudojimo.
Todėl po šio vertinimo vien konstatuoti nustatytus trūkumus nepakanka.
Pirmiausia būtina išsiaiškinti, koks iš tiesų buvo Joniškėlio padalinio finansinis rezultatas, ir nustatyti, ar įmanoma patikimai perskaičiuoti jo sąnaudas bei pajamas.
Ne mažiau svarbu užtikrinti, kad Pasvalio padalinyje oficialus lovų skaičius, faktinis pacientų skaičius ir slaugos darbuotojų poreikis būtų planuojami pagal tuos pačius tikrovę atitinkančius duomenis.
Atskirų sprendimų reikia ir paliatyviosios pagalbos paslaugoms, kurių organizavimo trūkumai tiesiogiai susiję su pažeidžiamiausių pacientų priežiūra.
Kontrolierių išvados neleidžia teigti, kad ligoninėje nesuteikiama reikalinga pagalba ar kad visi darbuotojai savo pareigas atlieka netinkamai. Tačiau jos rodo, jog įstaigos valdyme buvo tokių spragų, kurios trukdė patikimai įvertinti ir finansinius rezultatus, ir kai kurių paslaugų teikimo sąlygas.
O tai jau ne vien buhalterijos ar administracijos reikalas.
Kai ligoninės dokumentuose nesutampa lovų ir pacientų skaičius, kai nepakankamai pagrįstas personalo poreikis, o padalinio finansų apskaita neleidžia nustatyti tikrojo jo nuostolio, kyla klausimas, kiek patikimais duomenimis buvo grindžiami įstaigos vadovų sprendimai.
Būtent į šį klausimą po kontrolierių atlikto vertinimo pirmiausia turėtų atsakyti Pasvalio ligoninės vadovybė ir rajono savivaldybė.

