V. Doda socialdemokratams atstovavo ir 2023 metų mero rinkimuose. Tuomet jis surinko 5,40 proc. rinkėjų balsų. Po rinkimų V. Doda buvo išrinktas į savivaldybės tarybą, o 2023 m. gegužę paskirtas vicemeru. Šias pareigas jis eina iki šiol.
Paklaustas, ar daugiau kaip treji metai savivaldybės vadovybėje pakeitė jo požiūrį į rajono valdymą, V. Doda neslepia – iš vidaus daugelis dalykų atrodo visai kitaip nei stebint juos iš šalies.
– Kai esi gyventojas, atrodo: kodėl tas nepadaryta, kodėl anas nepadaryta, kodėl kelias neišasfaltuotas? O čia padirbęs supranti, kad visko padaryti negali. Viskam reikia pinigų, o pinigai yra biudžetas. Kiek jų yra, tiek yra, – sako vicemeras.
Sugalvojai šiandien – rytoj nepadarysi“
Vienu didžiausiu savo atradimu savivaldybėje V. Doda vadina laiką, kurio reikia net ir, atrodytų, gana paprastiems sprendimams įgyvendinti.
– Man pačiam nepatinka, kad darbai labai ilgai užtrunka. Bet dabar suprantu, kodėl taip yra. Sugalvojai šiandien – po savaitės ar dviejų nepadarysi. Reikia projektų, viešųjų pirkimų, procedūrų. Žmogus nori čia ir dabar, bet savivaldoje taip nevyksta, – kalba jis.
Anot V. Dodos, dalies procedūrų savivaldybė savo nuožiūra pakeisti negali, nes jos nustatytos nacionaliniais teisės aktais.
Tačiau paklaustas, ką konkrečiai norėtų pakeisti tapęs meru ir kokius pažadus duotų rinkėjams, kandidatas didelių pažadų dalyti neskuba.
– Žadėti aš nieko nenoriu. Jeigu bus galimybė – padarysime. Jeigu nebus – žmonėms taip ir reikia paaiškinti. Tuščiais pažadais mėtytis nenoriu, – sako V. Doda.
Ir priduria:
– Aš nesijaučiu politikas. Jaučiuosi tiesiog dirbantis žmogus. Jeigu galima padaryti – darai. Jeigu negalima – turi pasakyti kodėl.
Paklaustas, kodėl tuomet apskritai siekia vienu laipteliu aukštesnių pareigų, V. Doda vengia mero posto pateikti kaip galimybę vienam žmogui iš esmės pakeisti rajoną. Jo teigimu, savivaldos rezultatai priklauso nuo visos komandos, tarybos sprendimų, administracijos darbo, turimų finansų ir valstybės nustatytų taisyklių.
Investicijoms kliudo ir darbuotojų trūkumas
Kalbėdamas apie Pasvalio rajono problemas, V. Doda sako nematantis situacijos vien niūriomis spalvomis.
– Kai pagalvoji, Pasvalys pakankamai neblogai gyvena. Ir socialinėje srityje, ir kitur reikalai juda į priekį. Aišku, norėtųsi pritraukti daugiau investicijų, – sako kandidatas.
Vis dėlto čia, anot jo, atsiremiama į kitą problemą – darbo jėgos stygių.
– Ar investuotojas norės investuoti į Pasvalį, jeigu nėra darbuotojų? – retoriškai klausia V. Doda.
Jo teigimu, problema nėra vien senstanti ir mažėjanti rajono visuomenė. Vicemeras mano, kad valstybės mastu reikėtų diskutuoti ir apie socialinės paramos sistemą bei tai, kaip paskatinti galinčius dirbti žmones sugrįžti į darbo rinką.
V. Doda pripažįsta, kad tai nėra klausimai, kuriuos viena savivaldybė galėtų išspręsti savo sprendimais – tam reikalingi nacionalinės valdžios sprendimai.
Ne visi keliai priklauso savivaldybei
Dar viena sritis, kurioje, pasak V. Dodos, gyventojų lūkesčiai neretai prasilenkia su savivaldybės galimybėmis, – keliai.
Vicemeras primena, kad dalis rajono teritorijoje esančių kelių ir gatvių nepriklauso savivaldybei, todėl net dėl palyginti nedidelių pakeitimų tenka derinti sprendimus su valstybinės reikšmės kelius administruojančiomis institucijomis.
Jis kritiškai vertina ir kai kurių žvyrkelių asfaltavimo prioritetų nustatymo metodiką. V. Dodos teigimu, pagal formalius kriterijus aukščiau sąraše gali atsidurti kelias, kuriuo realiai važiuoja palyginti nedaug transporto, o vietos gyventojams kur kas svarbesnė kelio atkarpa lieka žemiau.
– Mes galime sakyti, kad mums vienas ar kitas kelias yra skaudulys, bet galutinį reitingą lemia ne vien Savivaldybės nuomonė, – aiškina vicemeras.
„Problema ne mokyklos uždarymas, o vaikų mažėjimas“
Kalbant apie ilgalaikius rajono iššūkius, neišvengta mokyklų tinklo temos.
– Kas yra problema – mokyklos uždarymas ar vaikų skaičiaus mažėjimas? Problema yra vaikų skaičiaus mažėjimas. Ir taip yra ne tik Pasvalyje, bet visoje Lietuvoje, – sako V. Doda.
Jo nuomone, kai vaikų labai mažai, išlaikyti mokyklą vien tam, kad ji formaliai veiktų, nėra racionalu. Tokiais atvejais, anot kandidato, svarbiausia sukurti tinkamą mokinių pavėžėjimo sistemą.
V. Doda sako matantis atvejų, kai savivaldybės transportas važiuoja paimti vos vieno vaiko į kitai teritorijai priklausančią mokyklą. Jo vertinimu, tokiais atvejais būtina ieškoti racionalesnių sprendimų.
Pedagogų nedarbo dėl mažėjančio mokyklų tinklo jis kol kas nelaiko didžiausia grėsme.
– Mokytojų trūksta. Žmonės ir dabar važinėja dirbti iš vieno miesto ar rajono į kitą. Nemanau, kad artimiausiu metu turėsime situaciją, kai pedagogams apskritai nebebus kur dirbti, – kalba V. Doda.
Dabartinė koalicija galėtų išlikti
Šią kadenciją Pasvalio rajono valdančiąją daugumą sudarė skirtingų politinių jėgų atstovai, tarp jų – konservatoriai ir socialdemokratai. 2023–2027 metų kadencijos pradžioje bendrą daugumos programą pasirašė TS-LKD, LSDP ir Darbo partijos atstovai.
Paklaustas, ar panašus politinis derinys galėtų išlikti ir po kitų rinkimų, V. Doda tokios galimybės neatmeta.
– Gali. Aišku, būna tam tikrų nesutarimų, ginčų, bet klausimai išsprendžiami. Kad vieni ant kitų „važiuotų“ – to nėra. Daugiau mažiau viskas gerai, – dabartinės daugumos darbą apibūdina vicemeras.
Kandidatų sąrašas ilgėja
V. Doda – ne vienintelis jau žinomas kandidatas į Pasvalio rajono mero pareigas. Apie dalyvavimą 2027 metų rinkimuose taip pat paskelbė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė Neringa Trinskienė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatu įvardytas Pasvalio miesto seniūnas Donatas Dilys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – savivaldybės tarybos narė Danutė Jablonskytė-Raščė, „Nemuno aušrai“ atstovaujantis verslininkas Igoris Malinauskas ir politikos naujokas Edmundas Jasiūnas, į rinkimus eisiantis po Tautos ir teisingumo sąjungos (centristai, tautininkai) vėliava.
