Būtina spartinti projektams skirtų lėšų išmokėjimą
Simboliška, kad muzikiniais kūriniais forumo dalyvius sveikino vienas iš Panevėžio regiono kultūrinės sėkmės pavyzdžių – Remigijaus Vilio vadovaujamas Panevėžio rajono pučiamųjų orkestras „Aukštyn“. Kolektyvas šiemet vasarą apgynė pasaulio čempionų titulą Nyderlanduose surengtame planetos pučiamųjų orkestrų čempionate.
„Susirinkome ne pasigirti, kiek nukirpta juostelių per investicinių objektų atidarymo ceremonijas, o pasižiūrėti į veidrodį, ar teisinga kryptimi einame, ar esame pasirengę mąstyti, kaip konkurencingas regionas“, – pradėdamas forumą kalbėjo jo vedėjas ir moderatorius Daumantas Simėnas.
Forume didžiausias dėmesys skirtas trims strateginėms temoms – ES investicijų poveikiui regione, „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“
infrastruktūros teikiamoms galimybėms bei regiono talentų ir ateities kompetencijų ugdymui. Diskusijose siekiama atsakyti į klausimą, kaip šiandien įgyvendinamas investicijas ir infrastruktūros projektus paversti ilgalaikiu regiono ekonomikos augimu.
Sveikinimo žodį taręs Panevėžio regiono plėtros tarybos kolegijos pirmininkas, Rokiškio rajono meras Ramūnas Godeliauskas retoriškai klausė – kaip šiandien atrodytų regionas be Europos Sąjungos fondų investicijų. Jis akcentavo, kad regiono konkurencingumą lemia gebėjimas investuotas lėšas paversti realiais teigiamais pokyčiais žmonių gyvenime. Panevėžio regiono plėtros tarybos kolegijos vadovas pripažino, kad, deja, ne visos suplanuotos investicijos atnešė norimų rezultatų.
Dabar visame Panevėžio regione, kuris apima šešias savivaldybes, iš viso įgyvendinami arba jau baigti 282 projektai. Jiems skirta 171,5 mln. eurų ES Investicijų programos lėšų. Didžioji dalis šių investicijų – 82 mln. eurų – nukreipta į socialinę sritį. Lėšos naudojamos socialinio būsto, sveikatos paslaugų ir ugdymo infrastruktūros plėtrai bei modernizavimui. Integruotos ekonominės bei aplinkosaugos plėtrai skirta 35,6 mln. eurų ir žalinimo projektams – 29,8 mln. eurų.
Regionams – daugiau savarankiškumo
Finansų ministerijos viceministrė R. Carik kalbėdama apie planuojamą naująjį ES investicijų periodą po 2027 metų, patikino, kad valstybė sieks iš esmės pakeisti požiūrį į regionų finansavimą ir suteikti vietos valdžiai daugiau galių. Dabar vyksta derybos dėl daugiametės finansinės perspektyvos po 2027 metų, o Lietuvoje inicijuotas naujo 2028–2034 m. Nacionalinio pažangos plano rengimas.
Nors ES numato, kad beveik pusė iš Lietuvai planuojamų 14,2 mlrd. eurų investicijų turėtų būti skirta žalinimo ir socialiniams tikslams, tačiau, pasak viceministrės R. Carik, šalies pozicija išlieka principinga – siekiama kuo didesnio lankstumo nacionaliniu bei regioniniu lygiu, kad valstybė iš anksto neapsiribotų griežtomis kvotomis.
Savo pranešime viceministrė R. Carik daug dėmesio skyrė investicijų efektyvumui. Anot finansų viceministrės, ES lėšos neturi būti tiesiog įsisavinamos – jos privalo būti investuojamos ir duoti apčiuopiamą grąžą regionams. Nesvarbu, ar tai būtų papildomos darbo vietos, didesnis gimstamumas, ar aukštesnis išsilavinimas. „Lietuva yra maža, bet labai nevienalypė valstybė. Tik vietos regionų gyventojai ir savivaldybių atstovai tiksliai žino, ko jiems reikia. Todėl konstruodami ES investicijų naujo periodo planavimo sistemą, norime pritarti dar didesniam regionų bei savivaldos savarankiškumui“, – kalbėjo Finansų ministerijos viceministrė R. Carik.
Finansų viceministrė R. Carik sakė, kad reikia atsisakyti žodžio „parama“ „Mes jau užaugome iki tokio lygio, kad mums pinigai duodami investicijoms į regionus, kuriems tie dalykai yra patys svarbiausi“. Kaip pavyzdį nurodė sveikatos priežiūros gerinimą, investicijas į ugdymo kokybės gerinimą. Ji akcentuoja, kad regionas pats išsakytų savo nuomonę – pasiūlymai ir sprendimai turi ateiti iš apačios – kalbėjo Rūta Carik
Vidaus reikalų ministerijos viceministras Vaidotas Jakštas sakė, kad naujame finansavimo periode nuo 2027 m. pradės veikti „vieno langelio“ sistema – už regionų investicijas bus atsakinga tik Vidaus reikalų ministerija. „Mažiau laiko reikės skirti projektų derinimo, tvirtinimo procedūroms, o pats investicijų paketo formavimas vyks „iš apačios“, – aiškino viceministras V. Jakštas.
Nauji transporto koridoriai ir LEZ – regionui iššūkis ir galimybė
Pristatydama greitojo geležinkelio „Rail Baltica“ statybos ir tarptautinės magistralės „Via Baltica“ pertvarkymo bei modernizavimo projektus ir jau nuveiktus darbus, Susisiekimo ministerijos viceministrė Dovilė Sujetaitė akcentavo, kad Panevėžio regioną kertantis „Rail Baltica“ geležinkelis ir „Via Baltica“ magistralė pristatomi kaip vienas transporto koridorius. „Tikimės, kad Panevėžio laisvoji ekonominė zona (LEZ) bus stiprioji projekto dalis“, – sakė viceministrė D. Sujetaitė.
Panevėžio miesto vicemeras Rytis Račkauskas ir Panevėžio rajono meras Antanas Pocius informavo, kad abi savivaldybės jau dirba kartu vystydamos 424 hektarų investicinę teritoriją šalia geležinkelio „Rail Baltica“ būsimos infrastruktūros. Dideles galimybes atveria planuojamas intermodalinis terminalas prie Gustonių, keleivių stotis, kelio „Via Baltica“ pertvarką į keturių juostų magistralę. „Jei norime konkuruoti dėl stambių, aukštą pridėtinę vertę kuriančių investicijų, turime joms parengti ne atskirus sklypus, o visą veikiančią ekosistemą. Tokio projekto ekonominė reikšmė nesibaigia miesto ar rajono riba – naujos investicijos kurtų darbo vietas ir naujas galimybes verslui visame Panevėžio regione“, – sakė Panevėžio vicemeras V. Račkauskas. Geležinkelio „Rail Baltica“ regioninės keleivių stotys numatytos Ramygaloje, Joniškėlyje ir Vaškuose. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Sigitas Gailiūnas priminė, kad planuojamos investicijos turi būti derinamos su specialistų rengimu bei aiškiomis veiklos sąlygomis. Būsimoms verslo įmonėms reikės kvalifikuotų darbuotojų, patikimo energijos tiekimo ir sklandaus bendradarbiavimo su savivalda.
Pristatė investicijų rezultatus, kalbėjo apie glaudesnį bendradarbiavimą
Forume dalyvavę Panevėžio regiono savivaldybių vadovai pristatė didžiausią grąžą davusius ES lėšomis įgyvendinti projektus. Vienas iš sėkmės pavyzdžių, kurį pristatė Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas, – per du projektus įvykdyta Pasvalio miesto geriamo vandens gerinimo įrenginių ir nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija. Už daugiau kaip 6 mln. eurų rekonstruoti modernizuoti Pasvalio miesto nuotekų valymo įrenginiai, o už daugiau 2 mln. eurų modernizuoti miesto vandens gerinimo įrenginiai. Įgyvendinus abu projektus Pasvalio miesto gyventojams ir verslo įmonėms tiekiamas aukštos kokybės vanduo, o valyto vandens kokybė atitinka Lietuvos normatyvo „Aplinkosaugos reikalavimai nuotekoms tvarkyti“, bei tarptautinius HELCOM ir ES „Miestų nuotekų direktyvos“ reikalavimus. Minėtiems dviem projektams, pagerinusiems pasvaliečių gyvenimo kokybę, iš ES Regioninės plėtros fondo buvo skirta per 3,8 mln. eurų.
Forume dalyvaujantis Panevėžio miesto savivaldybės vicemeras Rytis Račkauskas pabrėžė, kad šio forumo tikslas – glaudus visų regiono savivaldybių bendradarbiavimas bei bendras požiūris į ekonominės plėtros galimybes.
Panevėžio regiono plėtros tarybos kolegijos pirmininkas, Rokiškio rajono savivaldybės meras R. Godeliauskas diskusijose akcentavo regioninio bendradarbiavimo svarbą. Regiono plėtros tarybos vadovas pasidžiaugė, kad savivaldybės kartu sprendžia viešojo transporto, atliekų tvarkymo ir verslo aplinkos klausimus, o nauji projektai gali tapti glaudesniu tokio bendradarbiavimo etapu.
