Pasak siūlymus pirmadienį pristačiusio vidaus reikalų ministro Martyno Katelyno, siūloma nustatyti aiškesnes ginklo panaudojimo sąlygas, grąžinti įspėjamąjį šūvį ir numatyti naujus reagavimo pagrindus.
„Saugumo aplinka yra pasikeitusi ir iš principo turime keisti taisykles, pagal kurias veikia mūsų pareigūnai. Problema yra ta, kad ne visada yra aišku, kaip pareigūnas turi panaudoti ginklą. Dažnai ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai turi mėnesius, gal net metus laiko analizuoti visą problemą, visą situaciją. Pareigūnas, kuris atlieka savo funkciją, sprendimą priimti kartais turi sekundę ar dvi, ir įvertinti visus galimus aspektus, visus pavojus turbūt yra sudėtinga“, – spaudos konferencijoje sakė M. Katelynas.
„Darome tris dalykus – aiškiau apibrėžiame, kada pareigūnas gali veikti, suteikiame priemones reaguoti į naujas grėsmes ir, žinoma, sustipriname pareigūno teisinę ir socialinę apsaugą. Kartu, žinoma, išlaikome principą, kad šaunamasis ginklas lieka kaip kraštutinė priemonė ir naudojant prievartą turi būti siekiama kuo mažesnės žalos“, – aiškino jis.
Atsisakoma vertinamųjų kriterijų
Šiuo metu prievartos ir šaunamojo ginklo panaudojimas įstatymuose siejamas su tokiomis sąvokomis kaip „neišvengiamas pavojus“ ir „neišvengiama būtinybė“. Siūloma šių vertinamųjų kriterijų atsisakyti ir palikti pavojaus kriterijų, apibrėžti situacijas, kada pareigūnas gali veikti.
„Tai yra vertinamojo pobūdžio teiginiai. Iš tiesų, jeigu valstybė prašo pareigūno atlikti savo darbą ir pareigūnas sprendimui priimti turi vieną, dvi, dešimt sekundžių, ar jisai tikrai gali įvertinti, kad tai yra neišvengiamas pavojus, ar yra kitų alternatyvų? – svarstė M. Katelynas.
„Nėra ta tvarka liberalizuojama, kad dabar pareigūnas prieš panaudodamas, sakykim, bet kokias kitas priemones, nes yra kitos specialiosios priemonės, niekas nesako, kad pirmas dalykas, kurį gali pareigūnas panaudoti, yra ginklas. Yra ir kitos specialiosios priemonės, tai galų gale geriausia priemonė tai visada yra pareigūno autoritetas, nes, na, pažeidėjas turi suprasti, kad jeigu pareigūnas jam kažką sako, vykdyti prašo, vykdyti teisėtus reikalavimus, jis privalo juos vykdyti“, – aiškino ministras.
Pasak ministerijos, kartu būtų aiškiai įtvirtintas žalos minimizavimo principas – prievarta turi būti naudojama taip, kad būtų padaryta kuo mažesnė žala. Šaunamasis ginklas ir toliau išliktų kraštutine priemone, kai kitomis priemonėmis pavojaus pašalinti nepavyksta.
„Ir labai svarbu paminėti, kad įstatymas turi būti pirmiausia parašytas ne prokurorui ir ne teisėjui, kuris situaciją vertins po metų ar dvejų, ar trejų. Jis pirmiausia turi būti ir aiškiausiai suprantamas pareigūnui, kuris sprendimą priiminės per tą vieną ar dvi sekundes“, – nurodė M. Katelynas.
Grąžinamas įspėjamasis šūvis
Be to, grąžinama galimybė pareigūnui iššauti įspėjamąjį šūvį. Tokia teisė Lietuvos įstatymuose buvo numatyta iki 2016 metų.
Įspėjamasis šūvis būtų tarpinė prevencinė priemonė, leidžianti įspėti apie galimą šaunamojo ginklo ar sprogmenų panaudojimą ir, esant galimybei, išvengti didesnės žalos.
„Logika yra labai paprasta: tikslas yra ne eskaluoti situaciją, o priešingai – suteikti pareigūnui dar vieną prevencinę priemonę. Iš tiesų tai nėra kaip būtinybė visada panaudoti kaip tarpinę grandį, bet iš tiesų pareigūnas, atlikdamas savo funkcijas, gali įvertinti, ar tuo metu, įspėjus įspėjamojo šūvio būdu pažeidėją, nusikaltėlį ar kažkokį kitą, sakykime, dalyvį to nusikaltimo, jis išvengs didesnės žalos padarymo ar tiesioginio ginklo panaudojimo prieš žmogų. Tai įspėjamasis šūvis yra grąžinamas kaip tarpinė grandis“, – teigė M. Katelynas.
Taip pat pakeitimais būtų aiškiau apibrėžtas specialiųjų priemonių ir šaunamojo ginklo panaudojimas ginant valstybės sieną, kritinę infrastruktūrą ir viešąją tvarką, taip pat prieš neteisėtam sienos kirtimui naudojamas priemones ar svarbiems valstybės saugomiems objektams pavojų keliančias transporto priemones.
Aiškesni pagrindai būtų nustatyti ir tais atvejais, kai asmuo nevykdo pareigūno reikalavimo padėti ginklą ar kėsinasi jį atimti.
Projektu siūloma ir tarp įstatymų saugomų vertybių aiškiai įtvirtinti asmens laisvę, tai, anot VRM, suteiktų aiškesnį teisinį pagrindą pareigūnams panaudoti prievartą ginant žmogų nuo neteisėto laisvės atėmimo ar siekiant išlaisvinti neteisėtai laikomą asmenį.
Šiuo metu tarp prievarta saugomų pagrindinių vertybių įvardijamos žmogaus gyvybė, sveikata ir turtas.
Kritinėse situacijose, kai pareigūnas netenka galimybės panaudoti įprastas specialiąsias priemones ar ginklus, būtų leidžiama naudoti ir kitas pagalbines priemones gyvybei ar sveikatai gresiančiam pavojui pašalinti.
Profesinių pareigų vykdymas
M. Katelynas akcentuoja, kad teisėtai veikęs pareigūnas neturi tapti kaltinamuoju vien dėl to, kad atliko savo pareigą, todėl siūloma aiškiau įtvirtinti, kad teisėtas šaunamojo ginklo panaudojimas vykdant tarnybines pareigas būtų vertinamas kaip profesinių pareigų vykdymas.
„Tai nėra imunitetas nuo atsakomybės. Jeigu pareigūnas viršija įgaliojimus, jis už tai atsako. Tačiau pareigūnas, kuris teisėtai gina žmogaus gyvybę, visuomenę ar valstybę, turi žinoti, kad valstybė stovės jo pusėje“, – pabrėžia ministras M. Katelynas.
Anot ministro, įstatymų pakeitimais galės naudotis ne tik VRM pavaldžių institucijų pareigūnai.
„Jeigu neklystu, yra vienuolika skirtingų institucijų. VRM pavaldžios yra keturios – tai yra Viešojo saugumo tarnyba, Policijos departamentas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Yra kiti – Specialiųjų tyrimų tarnyba, aplinkosaugininkai. (…) Jeigu to prireiktų, taip, tie pareigūnai, kurie atlieka savo funkciją, šis įstatymas yra skirtas jiems“, – nurodė jis.
Atskirai rengiamais Vidaus tarnybos statuto pakeitimais siūloma stiprinti pagalbą pareigūnams po prievartos ar ginklo panaudojimo – užtikrinti psichologinę ir veiksmingesnę teisinę pagalbą.
Siekiant vienodos praktikos, siūloma sistemiškai keisti teisės aktus, reglamentuojančius Valstybės sienos apsaugos tarnybos, policijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, žvalgybos ir kitų institucijų pareigūnų prievartos bei šaunamųjų ginklų naudojimą.
BNS rašė, kad kelerius metus tęsėsi teismų procesas dėl policininko Dariaus Šerpyčio, kuris kaltintas, kad nušovė agresyvią, psichikos sutrikimų turinčią moterį, kuri jį puolė laikydama rankoje peilį. Prieš tai naudotos specialiosios priemonės – dujos ir elektrošokas – jos nesustabdė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas gegužės pabaigoje galutinai išteisino nužudymu, viršijus įgaliojimus ir piktnaudžiavimu kaltintą pareigūną.
Tuo metu Vilniaus apygardos teismas šiuo metu nagrinėja nužudymu ir piktnaudžiavimu kaltinamo pasieniečio Karolio Ilgevičiaus bylą. Jis teisiamas dėl to, kad šaudamas į sprunkančio kontrabandininko automobilio ratą nušovė pareigūnams nepaklususį vairuotoją.
Nuotraukoje – Skirmantas Lisauskas
BNS nuotr.
