Apie Pasvalio knygyno komplikuotą finansinę padėtį buvo kalbama balandžio 29 d. vykusiame Savivaldybės tarybos posėdyje, svarstant UAB „Pasvalio knygos“ 2025 m. finansinių ataskaitų rinkinį ir vadovybės ataskaitą. Sprendimo projektą pristačiusi Savivaldybės administracijos strateginio planavimo ir investicijų skyriaus specialistė Živilė Kripaitienė apibūdino nerimą keliančią knygyno šiųmetę finansinę būklę. Apie tai posėdžio išvakarėse Savivaldybės vadovus raštu informavo knygyno direktorė Inga Krapavickienė. Kovo mėnesį neišmokėta darbo užmokesčio dalis. Norint atsiskaityti su tiekėjais reikia 8 tūkst. 204 eurų. Pranešėja vardino ir kitas knygyno skolas: AB „Panevėžio energija“ – 1 tūkst. 668 eurai, UAB „Pasvalio butų ūkis“ – 1 tūkst. 938 eurai. Knygyno sąskaitą banke yra areštavusi Valstybinė mokesčių inspekcija. „Tam, kad bendrovė gyvuotų ir galėtų tęsti veiklą, reikia maždaug 20 tūkst. eurų“, – nelinksmą verdiktą pranešė Ž. Kripaitienė. Pasvalio knygyno direktorė Inga Krapavickienė, anot pranešėjos, visais įmanomais būdais stengiasi mažinti išlaidas. Knygyno vadovė pernai atsisakė priedo prie algos, direktorės pareigas eina puse etato ir tokiu pat krūviu pardavėjos-konsultantės. Nors ir buvo sutaupyta lėšų, tačiau šių metų pirmojo ketvirčio duomenys byloja, kad knygyno finansinė padėtis, deja, toliau prastėja.
Ž. Kripaitienės nuomone, skolose sėdinčiai UAB „Pasvalio knygos“ būtų galima padėti mažiausiai 20 tūkst. eurų didinant bendrovės įstatinį kapitalą. Tačiau pranešėja nesiryžo prognozuoti, ar įstatinio kapitalo didinimas padėtų spręsti ne tik šiandienos, bet ir ilgalaikes knygyno problemas. Kita alternatyva – sprendimas dėl UAB „Pasvalio knygos“ likvidavimo.
Tarybos daugumos atstovas, Teisėtvarkos ir visuomeninių organizacijų komiteto pirmininkas Vilhelminas Janušonis siūlė finansiniu požiūriu skiriamomis dotacijomis palyginti dvi Savivaldybei priklausančias UAB – „Pasvalio autobusą parką“ ir „Pasvalio knygas“. Jam paprieštaravusio to paties komiteto vadovo pavaduotojo, opozicinės Regiono frakcijos atstovo Lino Kruopio manymu, abi skirtingas veiklas vykdančias bendroves neetiška lyginti. Anot L. Kruopio, autobusų parkas teikia „viešą gėrybę“ – veža moksleivius, rajono gyventojus. Tuo tarpu Pasvalio knygyno, nors jis ir svarbus kultūrine prasme, klientų ratas kur kas mažesnis.
Posėdžio pirmininkas meras Gintautas Gegužinskas minėjo, kad vien sentimentais vadovautis neužtenka – knygyno veikla turi būti ekonomiškai pagrįsta. Tad dar gegužę ar vėliau tolesnis knygyno likimas vėl bus svarstomas Savivaldybės tarybos posėdyje. „Klausimą reikia spręsti šiandien, nes knygyno sąskaita užblokuota“, – aiškino jokiai frakcijai nepriklausantis Savivaldybės tarybos narys Igoris Malinauskas. „Tai susimetam, kokių problemų“, – replikavo meras G. Gegužinskas.
Knygyną į duobę stumiančios priežastys
Pokalbį su Pasvalio knygyno direktore I. Krapavickiene pradėjome taip pat nuo finansinių dalykų. Ar iš tikro vieninteliam rajono knygynui vis garsiau skamba pavojaus varpai? „Nėra taip, kad kasmet finansine prasme ristumėmės žemyn. Verslas yra dinamiškas. Pavyzdžiui, 2024 metus baigėme su 560 eurų pelnu. Net ir turint kuklią pelno sumą galima dirbti“, – kalbėjo Pasvalio knygyno vadovė. Tačiau praėjusiais metais, kaip jau minėjome, susidarė daugiau kaip penkių tūkstančių eurų deficitas. Pašnekovė patvirtino, kad ir šiemet pirmą ketvirtį knygynas dirbo nuostolingai. Kaip jau buvo minėta, apie tai prieš posėdį buvo informuoti Savivaldybės vadovai.
Knygyno direktorė I. Krapavickienė aiškino, kad kasmet pirmi du ketvirčiai finansiškai būna sudėtingi. Kalbėdama apie praėjusius metus direktorė tvirtino, kad jau birželį žinojo apie užgriūsiančią skolų naštą ir apie tai informavusi Savivaldybės vadovus. Knygyną į skolą stūmė, anot direktorės, pasikeitę kai kurie verslo modeliai bei leidyklų strategijos.
Kaip pavyzdį direktorė minėjo „Šviesos“ leidyklą, kuri mokyklinę literatūrą nusprendė pristatyti ne į knygynus, bet tiesiogiai į mokyklas. Apie pasikeitusį šios leidyklos verslo modelį Pasvalio knygynas nebuvo informuotas. Tad, kaip ir kasmet paskaičiuotas ir užsakytas vadovėlių ir pratybų sąsiuvinių kiekis pasirodė per didelis. Elementari verslo logika sufleruoja, kad tiesiogiai į mokyklas iš leidyklos pristatomi vadovėliai ir pratybų sąsiuviniai kainuoja kur kas pigiau nei knygyne.
Kaip paradoksaliai skambėtų, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sumažinimas knygoms nuo 9 iki 5 proc. knygynui padarė meškos paslaugą. Pašnekovė pastebėjo, kad sumažinus PVM, kai kurios leidyklos pakeitė verslo modelį – ėmė didinti knygų savikainą. Be abejo, knygynams tai nieko gero nežadėjo. „Knygų ir kitų prekių antkainiai skiriasi. Knygoms jie nėra dideli – siekia nuo 35 iki 55 proc., o mokyklinės literatūros – dar mažesni. Skatindami vietos rašytojus, poetus, jų knygoms taikome išvis simbolinį antkainį“, – toliau aiškino I. Krapavickienė.
Pravėrus Pasvalio knygyno duris, į akis krinta ne tik įvairūs leidiniai. Čia galima nusipirkti skėčių, rankinukų, kvapų, kanceliarinių prekių ir kt. Direktorė juokaudama tikino, kad visos knygyne parduodamos prekės vienaip ar kitaip susijusios su knyga. „Jei norisi knygą skaityti lauke lyjant, be skėčio neišsiversi. Kelias nusipirktas knygas nepatogu nešti rankose, todėl reikia rankinės. O jei nepatinka knygos kvapas, gali pasidėti namų kvapą“, – šypsodamasi aiškino knygyno direktorė I. Krapavickienė.
Dirba taupymo režimu
Prieš Savivaldybės tarybos posėdį, viename komitete Pasvalio knygyno vadovė išgirdo, kad nuostoliai nebus dengiami. Todėl, kad 2023 m. iš biudžeto padengus 1 tūkst. 400 eurų nuostolius, gauta pylos iš Etikos komisijos. Tada direktorė I. Krapavickienė parašė merui atitinkamą raštą, kuriame paaiškino susiklosčiusią sudėtingą situaciją. Trūksta apyvartinių lėšų, vėluoja atlyginimai.
„Du darbuotojai negavo atlyginimo du mėnesius, du – vieną mėnesį“, – sakė pašnekovė. Pasvalio knygyne yra iš viso penkios darbuotojos – direktorė, pardavėjos-konsultantės, buhalterė ir aplinkos tvarkytoja. Tačiau tai nereiškia, kad tiek yra etatų. Pavyzdžiui, aplinkos prižiūrėtoja dirba tik valandą per dieną. Jau minėjome, kaip pati direktorė asmeniniu pavyzdžiu ieško taupymo rezervų. Trys knygynui priklausančios patalpos nuomojamos. Jose įsikūrę manikiūro salonas, sensorinis kambarys ir kirpykla. Tačiau už patalpų nuomą gaunamos nedidelės pajamos negali išgelbėti knygyno.
Direktorė minėjo ir kitas knygyno bėdas – nusidėvėjusį ilgalaikį turtą, būtina iš naujo įvertinti turimas patalpas. O turto vertintojų paslaugos ne kelis eurus kainuoja.
Pasvalio knygyno vadovė I. Krapavickienė liūdnai juokaudama pakartojo tai, ką buvo rašiusi feisbuko paskyroje – atsiimti antrosios pensijų pakopos pinigai nepapildė knygyno kasos. Tad balandį staiga praturtėję tautiečiai graibstė ne knygas, o dulkių siurblius, šaldytuvus, televizorius, poilsinius kelialapius…
Kviečia dažniau užsukti į knygyną
Pokalbį su Pasvalio knygyno direktore I. Krapavickiene baigėme apie pastaruoju metu perkamiausius leidinius ir klientus. Vis dar neslūgsta Editos Mildažytės autobiografinės knygos „Pelynų medus“ populiarumas. Nuo gruodžio 1 d. iki kovo pabaigos parduota 17-ka šios knygos egzempliorių. Deja, balandį knygynas jau nebeturėjo už ką jų nusipirkti, nors klientai ir pageidavo. „Pelynų medų“ išleidusi UAB „Makas“ ir kitos šiuo verslu užsiimančios nedidelės leidyklos pradėjo reikalauti išankstinio apmokėjimo.
Didelio dėmesio sulaukė kraštiečio poeto, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Vlado Braziūno atsiminimų knyga „Laikas yra arti. Filotopinės skiautės“. Ją pernai išleido leidykla „Slinktys“. Knygyno lentynose neužsigulėjo pirmoji 20-ies knygų partija. Papildomai užsakytos dar penkios knygos.
Direktorė I. Krapavickienė prisiminė anksčiau „ant bangos“ buvusius Kristinos Sabaliauskaitės istorinius romanus „Silva Rerum“ ir „Petro imperatorė“. Iki šiol perkamas Rūtos Šepetys romanas „Tarp pilkų debesų“, kurio pirmoji laida pasirodė dar 2011 m.
Populiari Antrajam pasauliniam karui skirta literatūra. Pasvalio knygyno klientai labiausiai pirko Roberto Petrausko trijų knygų seriją apie šį pasaulio žemėlapį pakeitusį didžiausią karinį konfliktą.
Kalbėdama apie knygyno klientus, direktorė pripažino, kad jų nėra daug. Iš knygyno savininko – 25-ių Savivaldybės tarybos narių – dažniau užsuka tik keturi penki. „Naudodamasi proga, kviečiu ne tik Savivaldybės tarybos narius, bet ir „Darbo“ skaitytojus bei visus Pasvalio krašto gyventojus dažniau praverti knygyno duris“, – kalbėjo I. Krapavickienė.
Kiekvieną Pasvalio knygyno darbo dieną nuperkama bent po vieną ar kelias knygas. Pašnekovė sakė, kad į knygyną užsukę svečiai iš kitų miestų stebisi dideliu įvairaus žanro knygų pasirinkimu.
Direktorė I. Krapavickienė pasakojo apie maloniai stebinantį vieno pasvaliečio, ištikimo knygyno kliento ritualą. Dėl regėjimo problemų pats negalintis skaityti popierinių knygų, pasvalietis kiekvieną mėnesį nuperka po dvi knygas – detektyvinio ir romantinio žanrų. Jas dovanoja Pasvalio Mariaus Katiliškio viešajai bibliotekai, kur klausosi garsinių knygų.
Norėtųsi, kad panašių pavyzdžių būtų daugiau.
