Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos dešimtokė modelio keliu eina nuo keturiolikos metų. Noras išbandyti save šioje srityje kilo jai pačiai. Andrėja prisimena, kad dar būdama jaunesnė internete ieškojo informacijos apie madą, stebėjo podiumus, žiūrėjo mados kanalus ir svajojo tapti modeliu. Gyvenant mažesniame mieste tokią svajonę įgyvendinti nėra paprasta, todėl pirmieji rimtesni žingsniai vedė į Vilnių, kur ji pradėjo lankyti modelių mokyklą ir pažinti mados pasaulio užkulisius.
Modelio darbas, kaip sako pati mergina, iš šalies atrodo gerokai lengvesnis, nei yra iš tikrųjų. Pamokose ji mokėsi podiumo eisenos, pozavimo, dalyvavo fotosesijose, susipažino su makiažo pagrindais. Greitai paaiškėjo, kad vien gražios laikysenos nepakanka – reikia jausti ritmą, erdvę, drabužį, muziką ir sugebėti visa tai sujungti į trumpą, bet įtaigų pasirodymą.
„Man nesvarbu, koks bus rūbas ant manęs. Svarbu, kad galiu būti ten ir lipti ant podiumo“, – sako Andrėja.
Scena jai niekada nebuvo svetima. Dar gerokai prieš ateinant į mados pasaulį, Andrėja augo apsupta muzikos. Ji baigė Pasvalio muzikos mokyklą, kur aštuonerius metus mokėsi solinio dainavimo, akordeono, fortepijono, gilinosi į muzikos meną. Ji taip pat dalyvavo konkursuose, tarp jų ir „Dainų dainelėje“. Ši patirtis, pasak merginos, labai padeda ir žengiant podiumu. Scenos baimės ji nejaučia, nes prie publikos priprato nuo mažens, o muzikalumas praverčia ir tuomet, kai prieš pasirodymą dizainerio pasirinktos muzikos beveik nėra kada iš anksto išgirsti – ritmą tenka pagauti jau žengus į sceną.
Andrėja sako, kad pamatus šiam keliui padėjo pirmoji mokytoja Audronė Vyčienė, pastebėjusi mergaitės muzikalumą, vėliau – Pasvalio muzikos mokyklos pedagogės Daiva Garlauskienė ir Elona Rodžienė. Būtent jos ugdė pasitikėjimą savimi, laisvumą scenoje ir gebėjimą nepasimesti prieš žiūrovus.
Nuo pat pradžių šalia Andrėjos yra jos mama Vita Konstantinovienė. Į renginius, konkursus, keliones ir filmavimus dukra vyksta ne viena – visur ją lydi mama, kuri yra ir palaikytoja, ir patarėja, ir artimiausia bendrakeleivė.
Mama sako, kad per kelerius metus dukra labai pasikeitė – tapo drąsesnė, labiau pasitikinti savimi, atviresnė, sustiprino anglų kalbos žinias, susirado draugų skirtingose šalyse ir išmoko laisviau jaustis tarptautinėje aplinkoje.
„Viskas vyko tarsi natūraliai. Tave pamato vieni, kiti, atsiranda pažintys, kontaktai, pradedi gauti kvietimus į renginius. Vėl susikerta keliai su tais pačiais dizaineriais, kurie parašo, kad norėtų tave matyti savo renginiuose“, – sako mama.
Pasak jos, svarbu ir tai, kad Andrėja dirba kaip savarankiškas modelis, nepriklausantis vienai konkrečiai agentūrai. Tai suteikia daugiau laisvės rinktis, kur dalyvauti ir su kuo bendradarbiauti.
Vienu svarbiausių lūžių tapo pažintis su Albanijos dizainere Albana Cakshiri. Ši pažintis užsimezgė Paryžiaus madų savaitėje, į kurią Andrėja vyko pirmą kartą. Ten ji pristatė dizainerės kolekcijos drabužius. Būtent šis renginys merginai paliko stiprų įspūdį ne tik dėl Paryžiaus ar mados savaitės masto, bet ir dėl patirties, kuri parodė, kiek daug šioje srityje reiškia profesinė laikysena.
Andrėja prisimena, kad daliai kitų dalyvių dizainerės suknelės nepatiko. Kilo sumaištis, buvo reiškiamas nepasitenkinimas, o kai kurie žmonės, jos akimis, elgėsi nepagarbiai dizainerės darbo atžvilgiu. Tuo metu ji pati pasirinko kitokį kelią – išėjo podiumu su jai patikėtu drabužiu, su juo liko iki pat renginio pabaigos, o kitą dieną noriai dalyvavo ir planuotoje fotosesijoje bei filmavime prie Aleksandro III tilto.
Būtent toks požiūris, pagarba kūrėjo darbui ir gebėjimas išlikti profesionaliai tapo svarbiu tašku jos istorijoje. Grįžusi į Lietuvą Andrėja sulaukė kvietimo vykti į Albaniją ir atstovauti mūsų šaliai tarptautiniame renginyje.
suknelę. Asmeninio albumo nuotr.
Taip jos gyvenime atsirado konkursas „Miss Summer World 2025“, vykęs Albanijoje. Ten ji atstovavo Lietuvai, o kartu su ja vyko ir mama. Dalyvių laukė ne tik pasirodymai, bet ir intensyvi programa – prisistatymai komisijai, oficialūs susitikimai, kelionės po šalį, apsilankymai socialinėse įstaigose, bendravimas su kitų valstybių atstovais.
Iš Albanijos Andrėja parsivežė du įvertinimus – „Fashion Icon Model 2025“ ir „Miss Charm 2025“. Tačiau ji pati labiau akcentuoja ne titulus, o patirtį. Pasak merginos, kiekviena išvyka jai yra kur kas daugiau nei podiumas ar mada. Prieš keliones ji domisi šalies istorija, planuoja, ką verta pamatyti, stengiasi pažinti vietą ne tik iš renginio salės perspektyvos. Todėl modelio veikla jai yra ir būdas keliauti, pažinti pasaulį, plėsti akiratį.
Tarptautinių kelionių daugėjo. Po pažinties su Albanijos dizainere sekė kvietimai į kitus renginius. Andrėja jau dalyvavo ne tik Lietuvoje, bet ir Estijoje, Prancūzijoje, Bulgarijoje, Sakartvele, Italijoje, Turkijoje. Ji lankėsi Paryžiuje, Romoje, Milane. Artimiausiuose planuose – dar viena kelionė į Romą, kur birželio antroje pusėje laukia naujas madų šou.
Visai neseniai Andrėja grįžo iš Antalijos Turkijoje, kur dalyvavo tarptautiniame konkurse. Jaunimo iki 21 metų kategorijoje ji pelnė aukščiausią įvertinimą – „Grand Prix“.
„Būna ilgos darbo valandos, pavargsta kojos, bet visa tai verta iškęsti dėl rezultato. Dėl tų kelių minučių ant podiumo. Ten aš jaučiuosi laiminga“, – sako ji.
Modelio pasaulyje ji bando save ne tik konkursuose ar mados renginiuose. Andrėja jau yra filmavusis Jono Nainio-Jovani vaizdo klipe „Mergaitės nori mylėt“, kuriame pasirodė kartu su dainininke Atlanta, taip pat lietuvių grupės „Sad Boys“ klipe. Madas ji demonstruoja ir Lietuvoje, dirba su vietos dizaineriais, tarp jų – ir Samanta Zyk. Be to, vasaromis dalyvauja modelių stovyklose, kur toliau mokosi profesijos subtilybių ir tobulina sceninius įgūdžius.
Vis dėlto už gražių kadrų ir skambių pavadinimų slypi ir paprasta kasdienybė. Kol kas modelio veikla Andrėjai yra labiau hobis nei pajamų šaltinis. Už keliones, bilietus ir dalyvavimą renginiuose šeimai tenka mokėti pačiai. Tai nemaža finansinė našta, todėl viskas planuojama iš anksto: ieškoma pigesnių skrydžių, taupoma, dėliojami maršrutai. Šeima tiki, kad šiandien dedamos pastangos yra investicija į dukros ateitį ir kad vieną dieną šis kelias gali tapti ne tik mėgstamu užsiėmimu, bet ir profesija.
Nepaisant įtempto tempo, Andrėja pabrėžia, kad modelio veikla mokslams nepakenkė. Jai pavyksta viską suderinti – gimnaziją, keliones, pasiruošimą renginiams ir kitus užsiėmimus. Laisvu laiku ji mėgsta piešti ir, žinoma, keliauti. Kalbėdama apie ateitį mergina neslepia, kad labai norėtų, jog darbas modeliu ir kelionės taptų jos kasdienybe.
Dalyvaudama tarptautiniuose konkursuose ji pastebi ir dar vieną įdomią detalę: daugelis jaunų žmonių iš kitų šalių nelabai žino, kur yra Lietuva. Todėl kiekvieną kartą, kai tenka prisistatyti ar kalbėti apie savo šalį, Andrėja tuo naudojasi. Ji pasakoja apie Lietuvą, jos kultūrą, stengiasi parodyti, kad atvyko iš mažos, bet įdomios ir savitos šalies. Tokiomis akimirkomis ji sako pasijuntanti tarsi savotiška Lietuvos ambasadorė.
Kol kas modelio darbas Andrėjos gyvenime dar nėra kasdienybė – tai veikla, reikalaujanti daug laiko, kelionių, pastangų ir šeimos palaikymo. Tačiau per kelerius metus ji jau spėjo išbandyti tarptautinius renginius, konkursus, darbą su dizaineriais ir sceną svetur. O svarbiausia, panašu, jau suprato ir pati: podiumas jai nėra tik graži svajonė, o vieta, kurioje ji jaučiasi sava.
