Kaip atrodys kelionės į kosmosą po kelių dešimtmečių? Ar įmanoma jas įveikti ne raketomis, o… liftu? Tokias drąsias idėjas svarsto ir pristato Lietuvos mokiniai, dalyvaujantys tarptautinėse programose. Vienas jų – Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos mokinys Motiejus Kruopis, kuris gegužę dalyvavo išskirtinėje stažuotėje Osakoje, Japonijoje. Atrinktas iš daugiau nei trijų šimtų kandidatų, jis kartu su dar keturiolika jaunųjų lyderių, gilinosi į Japonijos švietimo sistemą, technologijų pažangą ir savanoriavo Baltijos šalių paviljone pasaulinėje „EXPO 2025“ parodoje.
Už galimybę dalyvauti stažuotėje Motiejus ypač dėkingas savo ekonomikos mokytojai Astai Stipinienei – būtent ji paskatino dalyvauti konkurse. Šis konkursas skirtas mokiniams, dalyvaujantiems STEAM projekte ir įsitraukiantiems į mokinių mokomųjų bendrovių veiklą.
Dar mokyklos suole jie pradeda pažintį su verslo pasauliu, ugdo antreprenerystės įgūdžius, o savo idėjas pristato įvairiose parodose bei renginiuose, kur gauna vertingų žinių ir praktinės patirties. Tarp į stažuotę Japonijoje atrinktų dalyvių Motiejus buvo pats jauniausias – jam neseniai sukako 16 metų. Konkurso metu jis pristatė savo svajonių idėją, Japonijoje plėtojamą nuo 2012 metų – ambicingą kosminio lifto projektą, paremtą nanovamzdelių technologija. Ši idėja buvo pristatinėjama ir viename iš EXPO parodos paviljonų Osakoje.
Kelionė į kitas planetas, paspaudus lifto mygtuką
Motiejus atkreipė dėmesį, kad šiuo metu vieno kilogramo pakėlimas į kosmosą kainuoja milžiniškas sumas, todėl tokia technologija itin naudinga ekonominiu ir technologiniu požiūriu. Liftą būtų galima prijungti prie Žemės pusiaujo ir krovinius efektyviai kelti į kosmosą.
Belieka tik įsivaizduoti 30 tūkstančių kilometrų ilgio lyną, jungiantį Žemę su kosmosu, kuriuo greitai ir pigiai būtų galima transportuoti daiktus bei žmones į orbitą. Tai ir yra pagrindinė kosminio lifto idėja, kurią Japonija planuoja paversti realybe iki 2050 metų. Dar 2012-aisiais, pasaulyje išgarsėjusi aukščiausio bokšto „Tokyo Skytree“ statybomis, Japonijos korporacija „Obayashi Corporation“ paskelbė apie ambicingą tikslą – pastatyti kosminį liftą. Pranešime spaudai įmonė teigė, kad iki 2025 metų pradės šio 100 mlrd. JAV dolerių vertės projekto statybas, o pats liftas galėtų būti pradėtas naudoti jau 2050-aisiais.
Šiuo metu krovinių ir žmonių kėlimas į kosmosą raketomis ypač brangus. NASA duomenimis, viena „Artemis“ misija į Mėnulį kainuoja apie 4,1 mlrd. JAV dolerių. Didžiulės išlaidos kyla dėl būtinybės naudoti milžiniškus kiekius degalų, kurie yra labai sunkūs – tai sukuria užburtą ratą, kadangi daugiau degalų reiškia didesnį svorį, o tai dar labiau padidina reikalingą degalų kiekį. Kosminis liftas šias problemas išspręstų, nes jam nereikėtų nei raketų, nei degalų. Tačiau pagrindinė kliūtis, trukdanti šį projektą įgyvendinti – tinkamų medžiagų stoka. Troso ar vamzdžio, jungiančio Žemę su orbita, medžiaga turi būti nepaprastai tvirta ir lengva. Jei ji būtų gaminama iš plieno ar kitų įprastų medžiagų, lyną reikėtų daryti tokio storio, kad jo masė viršytų visą Žemėje turimą plieno kiekį. Todėl „Obayashi Corporation“ planuoja naudoti anglies nanovamzdelius – iš grafito, itin plonus, vos kelių nanometrų skersmens. Jie pasižymi išskirtiniu tvirtumu ir labai mažu svoriu. Įdomu tai, kad grafitas – tai ta pati medžiaga, naudojama įprastiems pieštukams, tačiau dėl nanotechnologijų ji įgauna visiškai naujas, pažangias savybes.
Apie Japoniją ir japonus
Pasak Motiejaus, keliaujant į Japoniją, labiausiai išvargino net trylika valandų trukęs skrydis. Adaptaciją apsunkino šešių valandų laiko skirtumas. Nelengvas buvo ir darbas Lietuvos paviljone – reikėjo bendrauti su verslininkais, besidominčiais kosminio lifto idėja, tačiau japonai beveik nekalba angliškai, tad kontaktų mezgimas nebuvo paprastas.
„Išmokome keletą žodžių japoniškai, bet kalba be galo sudėtinga – jos mokymuisi prireiktų kelerių metų. „EXPO 2025“ parodoje mūsų Baltijos šalių paviljone lankytojai galėjo sodinti virtualius medžius Latvijos ir Lietuvos miškuose. Įrašę savo elektroninio pašto adresą, jie gaudavo tikslias koordinates pasirinktų medžių, kurie bus iš tikrųjų pasodinti. Šį Lietuvos ir Latvijos vyriausybių finansuojamą projektą bus galima stebėti gyvai – japonai ateityje galės atvykti ir pamatyti, kaip auga jų „pasodinti“ medžiai. Iš viso planuojama pasodinti dešimtis tūkstančių eglių, pušų ir beržų. Japonijoje tokie miškai – egzotika, nes miestuose labai mažai žalumos, jų vietą užima milžiniški dangoraižiai. Lankytojams labai patiko paragauti lietuviškos sulos. Dauguma jų tiksliai žinojo, kur yra Lietuva“, – savo įspūdžiais dalijosi Motiejus.
Jis pastebėjo nemažai kultūrinių Lietuvos ir Japonijos skirtumų. „Japonai – labai uždari ir introvertiški. Važiuojant metro – neįprastai tylu, niekas nesikalba, dauguma su ausinėmis ir žiūri tik į savo telefonus. Kai lankėmės mokykloje ir susipažinome su japoniškuoju „Junior Achievement“, paaiškėjo, kad vaikai nuo trejų metų mokomi griežtos disciplinos – netrukdyti vieni kitiems, netriukšmauti. Mokykloje nebuvo girdėti mums įprasto triukšmo – vaikai elgėsi kaip suaugusieji, ramiai, kultūringai, be riksmų, stumdymosi ar bėgiojimo koridoriais. Visi vaikšto be batų – su savo atsineštomis šlepetėmis, o batus pasideda specialiose spintelėse prie įėjimo. Klasės labai erdvios, tarp suolų palikti platūs tarpai“, – pasakojo Motiejus.
Japoniškose „Junior Achievement“ klasėse įrengtos žinomų prekės ženklų mini parduotuvėlės, kuriose jaunimas mokosi imituoti realų darbą – aptarnauti klientus, suprasti verslo procesus ir ugdyti praktinius įgūdžius.
„Mums, europiečiams, labai sunku nustatyti japonų amžių – dažnai neįmanoma pasakyti, ar žmogui keturiolika, ar trisdešimt metų. Jų visų veidai atrodo pana – š ū s – lygiai taip pat jie mato ir mus“, – įspūdžiais dalijosi Motiejus. Jis pastebėjo, kad japonės ypač rūpinasi savo oda – dieną visur vaikšto su skėčiais nuo saulės.
Kavinėse meniu pagrindą sudaro ryžių, žuvies ir jautienos patiekalai. Sušiai – ypatingo skonio ir, anot Motiejaus, gerokai skanesni nei Lietuvoje. Be to, maistas kavinėse ir parduotuvėse pigesnis negu Lietuvoje, tačiau nei vienoje parduotuvėje nepavyko rasti mums įprastos duonos, batono ar bandelių.
Vaikiną sužavėjo Japonijos miestų architektūra – įspūdingi kelių šimtų metrų aukščio dangoraižiai, tvarka ir švara. „Išsipurvinti tiesiog neįmanoma – kiekvieną dieną gatvės plaunamos, šluojamos, miestuose nepastebėjau nė vienos šiukšliadėžės ar konteinerio“, – stebėjosi jis.
Gatvėse sutikti žmonės atrodė nelinkę bendrauti, ypač su užsieniečiais. „Japonija, mano akimis – labai technologiškai pažengusi šalis, kurioje gyvena darbštūs, bet itin uždari žmonės. Ateityje norėčiau sugrįžti, bet gyventi visam laikui – turbūt ne. Man ten tiesiog per daug žmonių. Didžiulės spūstys, ilgos eilės… Mus tai erzina, nes esame neįpratę ir neturime tiek japoniškos kantrybės“, – atvirai pasakojo pašnekovas.
Mokslinė fantastika virsta realybe
„Lietuvos Junior Achievement“ – tai pagrindinė organizacija Lietuvoje, skatinanti mokinių verslumą ir palaikanti ekonomikos mokytojus. Ji organizuoja mokomųjų mokinių bendrovių veiklą, suteikia galimybių realiai išbandyti verslo kūrimo procesus.
Pasak Pasvalio gimnazijos ekonomikos mokytojos Astos Stipinienės, tai neįkainojama patirtis mokiniams ir didžiulis privalumas visoms mokykloms. „Mokiniai kviečiami „šešėliuoti“ tikrose įmonėse – pažinti verslo veiklą iš vidaus. Vaikų verslumą aktyviai skatina ir Pasvalio verslininkų asociacija „Verslo žiedas“, sukūrusi specialią programą mokinių idėjoms generuoti. Turime patirties, kai mokykloje sukurtos mokomosios bendrovės tampa tramplinu į nuosavą verslą ateityje. Džiaugiamės gimnazijos pasiekimais – mūsų mokinių bendrovės sulaukia įvertinimo bendrovių mugėse ir drąsiai konkuruoja su didžiųjų miestų gimnazijomis. Šiais metais gimnazijoje veikė net aštuonios mokomosios bendrovės. Motiejus buvo vienos iš jų narys ir labai norėjosi, kad kažkas iš mūsų mokyklos pabandytų jėgas stažuotės į Japoniją konkurse. Mūsų gimnazistai yra labai savarankiški, tad ir Motiejus konkursui ruošėsi beveik vienas, tik minimaliai pasikonsultavęs“, – pasakojo mokytoja Asta Stipinienė.
Lietuvos mokinių siūlomas idėjas vertino ir dalyvius į stažuotę Japonijoje atrinko žinomas verslininkas, investuotojas, Kauno technologijos universiteto dėstytojas bei filantropas Vladas Lašas – jis taip pat finansavo didžiąją dalį kelionės išlaidų. Vladas Lašas yra ir nevyriausybinės organizacijos „Lietuvos Junior Achievement“ valdybos pirmininkas. Tokios iniciatyvos gimsta iš noro suteikti kuo daugiau galimybių tiems mokiniams, kurie jau įrodė savo potencialą ir siekia toliau gilinti žinias bei plėsti akiratį.
Technologinės pakraipos studijas pasirinkę jaunuoliai yra laukiami ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniuose kosminių tyrimų centruose bei pažangiausias technologijas kuriančiose įmonėse. Šiandien net ir mažos, bet veržlios „svajonių komandos“ – startuoliai, jau gali įgyvendinti tai, kas dar prieš keletą metų atrodė tik kaip mokslinė fantastika.
