Pernai Seimas priėmė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, pagal kurias asmenys, ketinantys užsiimti su vaikų ugdymu ar priežiūra susijusia veikla, privalės turėti išduotą teisėto darbo su vaikais kodą (QR kodą), įrodantį, kad asmuo nėra teistas už lytinius ir sunkius tyčinius nusikaltimus.
Sprendimas, regis, aiškus ir suprantamas – su augančia karta turi dirbti tik nepriekaištingos reputacijos žmonės.
Metų pradžioje įsigaliojus naujajai tvarkai, QR kodo negavo keli šimtai žmonių, dėl ko buvo priversti atsisveikinti su darbu. Nemaža dalis jų jaučiasi nepelnytai nubausti – generuojant QR kodą nebuvo įvertintas nei nusikaltimo pobūdis, nei aplinkybės, nei senaties terminais.
Vienas jų – kūno kultūros mokytojas Zenonas Balčiauskas, kuris dėl naujosios tvarkos buvo priverstas palikti darbą Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazijoje bei Pasvalio sporto mokykloje.
Nuopelnai niekam neįdomūs
„Darbo“ skaitytojams Zenono Balčiausko pristatyti nereikia. Daugiau nei keturis dešimtmečius bėgimą propaguojantis vyras – bėgimo klubo „Vėtra“ įkūrėjas ir siela – turi 20 metų pedagoginio darbo stažą, yra apsigynęs bakalauro laipsnį ir įgijęs metodininko kvalifikaciją. Per savo karjerą išugdė ne vieną garsų sportininką.
– Daugkartinis Lietuvos ieties metimo čempionas Skirmantas Šimoliūnas; perspektyvus būsimas olimpietis, šiuo metu besimokantis Kauno sporto mokykloje, Pijus Albavičius; šuolininkas į tolį Saulius Tribulaitis; bėgikas Artūras Meška – tik dalis mano buvusių auklėtinių. O kur dar daugybė apdovanojimų iš įvairiausių varžybų, kuriuos pelnė mano mokiniai… Šie pasiekimai niekam neįdomūs, – karčiai atsidūsta Zenonas.
Ilgametis pedagogas pasakoja, kad metų pradžioje, kai atėjo metas išsiimti QR kodą, rado dokumentą, kuriame buvo nurodyta, jog jis gali tęsti darbą be jokio kodo. Tuo, regis, kurį laiką patikėjo ir darbdaviai. Tačiau neilgai.
– Balandžio pabaigoje tiek Sporto mokyklos, tiek gimnazijos vadovai mane informavo, kad, norėdamas toliau dirbti, privalau turėti QR kodą. Pabandžius išsiimti, paaiškėjo, kad negaliu jo gauti. Tą pačią dieną buvau priverstas rašyti prašymą dėl atleidimo iš darbo, – pasakoja Z. Balčiauskas.
Su nusikaltimo auka susilaukė keturių vaikų
Ustukiuose gyvenantį vyrą „pasivijo“ daugiau nei keturiasdešimties metų senumo istorija.
– Tai įvyko 1981 metais. Man tuomet buvo dvidešimt septyneri. Išgėrėme su kompanija. Draugai norėjo eiti ieškoti nuotykių, o tuometė sugyventinė man to neleido. Susikivirčijome, ir aš jai trenkiau. Smūgis buvo stiprus – moteris su smegenų sutrenkimu pateko į ligoninę.
Joniškėlio kultūros namuose tuometu buvo surengtas parodomasis teismas. Teisėja neatsižvelgė nei į įvykio aplinkybes, nei į tai, kad vienas auginau dukrą. (Su pirmąja žmona tuo metu buvome išsiskyrę – teismas buvo padalinęs vaikus: su mama gyventi liko sūnus, su manimi – dukra.) Paskirta griežta bausmė – treji metai ir šeši mėnesiai Pravieniškių pataisos namuose.
Kalėdamas vedžiau savo sugyventinę, ir kartu susilaukėme keturių vaikų, – kone pusės amžiaus senumo įvykius prisimena Zenonas.
Nori išgirsti atsakymą
Vyras atliko visą bausmę – terminas nebuvo sutrumpintas, o grįžęs dar metus privalėjo reguliariai važinėti į miliciją „atsižymėti“.
Dirbo Klovainiuose, Tetirvinuose veikusiame „Raudonosios žvaigždės“ kolūkyje. Pasikeitus laikams, ėmėsi verslų. Vėliau pagrindine veikla tapo pedagoginis ir trenerio darbas.
– Anuomet buvo sukurta tokia sistema, kad aštuoni ar devyni iš dešimties, atlikusių bausmę, anksčiau ar vėliau vėl grįždavo į kalėjimą. Reikėjo labai daug pastangų, kad ištrūkčiau iš to užburto rato. Padariau viską, kad užmirščiau tuos metus, tuos Baudžiamojo kodekso straipsnius. Bet dabar, po tiek metų, staiga paaiškėja, kad neturiu teisės į pasitaisymą. „Žuliko“ antspaudas lieka visam gyvenimui.
Norisi ir verkti, ir kartu pyktis verda viduje. Aš savo bausmę atlikau. Teistumas išnykęs. Galų gale nebėra net valstybės, kurioje visa tai įvyko, bet aš vis tiek laikomas blogu.
Tai kaip tada išeina – jei negaliu dirbti su vaikais, gal reiškia, kad negaliu ir auginti savo nepilnamečio sūnaus? Gal negaliu net susitikti su anūkais?
Gitanas Nausėda, buvęs komunistas, dalyvauja popiežiaus laidotuvėse kaip didžiausias katalikas. Kodėl jis gali pasikeisti, o aš – ne? – retoriškai klausia šiuo metu vienoje privačioje kompanijoje ūkvedžiu dirbantis Z. Balčiauskas.
Vyras supranta, jog atsakymus į tokius klausimus gali pateikti tik teismas.
– Bet teismai Lietuvoje – ne biednų žmonių reikalas, – liūdnai šypteli pašnekovas.
Skaičius nežinomas
Kaip informavo Pasvalio švietimo skyrius, jie neturi informacijos, kiek Pasvalio rajono žmonių palietė naujoji tvarka. Tačiau tokių tikrai yra – ir ne vienas. Kadangi QR kodas būtinas ne tik pedagogams, bet ir, pavyzdžiui, švietimo įstaigų ūkio dalies darbuotojams, o nusikaltimu (sprendžiant iš respublikinės spaudos) gali būti laikomas net ir nesumokėtų mokesčių faktas, dalis žmonių netikėtai atsidūrė už teisės dirbti su vaikais ribos – nepaisant to, kad jų nusižengimai su vaikų saugumu niekaip nesusiję.
