Su kiekvienu vaiku įgyja daugiau patirties pasiruošti mokslo metams

Justina Nemeikšienė su dukromis Paulina ir Eimile. Aidos GARASTAITĖS nuotr.

Su pasvaliete keturių vaikų mama Justina Nemeikšiene prieš naujus mokslo metus susitikome Smegduobių parke. Kartu – tik jaunėlės dukros – ketverių metų Paulina ir būsimoji ketvirtokė Eimilė.

Sūnus Povilas, eisiantis į šeštą klasę, dar miega, vyresnioji Gendrutė, aštuntokė, pas draugę. Paskutinės laisvos atostogų dienos… 

– Grįšim į režimą. Nebegalėsim miegoti iki dešimtos valandos, į mokyklą tenka keltis prieš septintą, – Justina primena vaikams, ko gero, nemaloniausią pokytį po atostogų. 

Aidos GARASTAITĖS nuotr.

Ji pripažįsta, kad šeimos ruošimasis mokslo metams – apskritai generalinė patikra ir vaikų sveikatos, ir drabužių peržiūrėjimas, ir sudėliojimas visų priemonių, kurių reikės mokykloje. 

– Paskaičiavau, kad trims savo mokyklinukams už kanceliarines prekes ir ketvirtokės Eimilės pratybų sąsiuviniams išleidau pusantro šimto eurų, – atskleidžia Justina. 

Beje, daugiausia kainavo ketvirtokės pratybos – beveik septyniasdešimt eurų, ir tai dar be dviejų dalykų sąsiuvinių. 

– Be to, Pasvalio knygyne naudojamės daugiavaikės šeimos kortele, suteikiančia nuo trijų iki dešimties procentų nuolaidą, – keturių vaikų mama sako, jog už pratybas būtų sumokėję dar daugiau. – Mokytoja iš anksto sukomplektuoja visiems mokslo metams ir mes nusipirkom jau birželio pabaigoje. Kanceliarines prekes perkam knygyne ir „Lizėjoje“. 

Ilgaamžius aplankalus iš impregnuotos medžiagos siuva pati mama. Aidos GARASTAITĖS nuotr.

Justina – už tvarumą, už mažesnį aplinkos teršimą. Tarkim, iš impregnuotos medžiagos pati siuva ilgaamžius aplankalus, nes pirktiniai labai greitai susidėvi. Juolab kad pradinės klasės knygoms ir pratyboms aplankalai maždaug vienodo dydžio. Taigi namuose siūti patvarūs kelerius metus. 

– Dar turiu ir už litus pirktų savo sąsiuvinių, ir gana tvirtų polietileninių aplankalų, bet kaip muziejininkė saugau, – šypteli Justina. – Porą kokybiškų kuprinių parvežiau iš užsienio. Viena kainavo penkiolika eurų. Ir internetu stengiuosi užsisakyti tiesiai iš užsienio, be tarpininkų. Taip pigiau ir kokybiškiau, galima sutaupyti. 

Šiemet Justinos vaikams pirkti „Lėvens“ mokyklos uniformų nereikėjo: 

– Tik praėjusiais mokslo metais vyresniajai dukrai užsienyje užsakiau džemperį. Ten du ir emblemos kainuoja kaip Lietuvoje vienas. Nupirkau, berods, už šešiolika eurų. Liko tik emblemą prisisiūti. 

Baigėsi katino dienos… Aidos GARASTAITĖS nuotr.

Keturių vaikų mama įsitikinusi, kad uniformomis, drabužiais galima dalintis, nors yra tėvų, kurie viską perka tik naują. 

– Aš to nesureikšminu, taip pat ir mūsų vaikai. Dalinamės su giminaičiais, draugais. Gal tik vyresniajai Gendrutei labiau rūpi jaunimo mados. Tad ir dažniau jai perkam, – pastebi Justina. – Ir batus kiekvienam vaikui perkam. Taip greitai išauga, kad naujų kartais tenka ieškoti rudenį ir pavasarį. 

Povilo laimikis. Asmeninio albumo nuotr.

Justina pripažįsta, kad brangiausiai kainuoja išleisti vyriausią vaiką į pirmą klasę: 

– Visko reikia – uniformos, kuprinės, pratybų, rašiklių ir daug kitokių priemonių. Tada Gendrutę išleisti į pirmą klasę kainavo jau šimtais. Bet su kiekvienu vaiku įgyju daugiau proto ir patirties, kaip ką atsirinkti ruošiantis mokslo metams. 

Mama atskleidžia, jog vaikai iš namų į mokyklą dedasi pietus: 

– Dar reikia ir maisto dėžučių, ir gertuvių. Rytą nuo šeštos valandos gaminu pusryčius ir pietus. 

Gendrutė, mokytojos Dianos Gribauskienės auklėtinė, Povilas (auklėtoja Elida Cibulskienė) ir Eimilė (mokytoja Rūta Pačinskienė) mokosi Lėvens pagrindinėje mokykloje. 

Gendrutė – sportininkė.
Asmeninio albumo nuotr.

O mažoji Paulina lanko „Liepaitės“ lopšelį-darželį pas auklėtoją Ritą Bulkienę, kurią vadina baba Rita. – Mūsų visi vaikai lankė „Liepaitę“. Draugės juokiasi, kad aš jau beveik dvylika metų gyvenu „Liepaitėje“, – šypteli ir Justina. 

– Norėčiau grįžti į darželį dėl labai gardžių varškėčių ir pietų miego, – prisipažįsta Eimilė. 

Kaip prabėgo atostogos? Žinoma, nuostabus vasaros režimas, kai gali vėlai eiti miegoti ir vėliau keltis. Kai gali gerokai padūkti, važiuoti į Gineikius pas senelius, džiaugtis penkiais atsivestais kačiukais. Daug džiaugsmo prie jūros… 

O kaip pati Justina ruošdavosi mokslo metams? 

– Iš Gineikių važiuodavom apsipirkti į Gariūnus arba Panevėžyje į bazes. Augom trys vaikai, tad irgi nepigiai kainavom. Lankiau Nairių darželį ir pradinę, kur mūsų klasė buvo didžiausia – dvylika mokinių. Nuo penktos klasės mokiausi Vaškų vidurinėje, – savo mokyklinius metus prisiminė Justina.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.