Su dideliu kaspinu iškėlusi A raidę sėdi Ingutė Leleivaitė – 1978-ųjų pavasarį Pasvalio lopšelio-darželio „Liepaitė“ priešmokyklinukė.
Šiandien po 45 metų Inga Černiauskienė – „Liepaitės“ direktorė, o buvusioje jos grupės klasėje vyksta emocinio ugdymo užsiėmimai.
Inga – šakninė pasvalietė, užaugusi miesto centre, puikiai pažįstanti jo žmones.
Pati lankiusi darželį dar Biržų gatvėje, o 1978-aisiais keletą mėnesių ėjusi į ką tik pastatytą „Liepaitę“, Inga iš savo patirties gerai žino, kaip jaučiasi vaikas, gyvenantis darželio ritmu:
– Kartais mano močiutė išsiprašydavo leisti su ja pabūti. Norėjau su močiute. Bet man ir darželyje su vaikais buvo gerai. Tik jau rytą keltis – tragedija. Taip ir girdžiu per radiją tą siaubingą kažkodėl rusišką: „Maskovskoje vremia – vosem čiasov“ (Maskvos laikas – aštuonios valandos). Į darželį eidavom, kaip ir visi tuomet, nuo devintos valandos… Grupėje buvom 33 vaikai. O iš viso keturios lopšelio ir aštuonios darželio grupės. Čia dirbo ir medicinos sesutė, ir šeimininkutės. „Liepaitės“ direktorė ir muzikos mokytoja buvo Bronislava Kuprienė. Apie dešimt metų šiame darželyje muzikos mokė ir Stasė Krikščiūnienė.
Inga prisimena, kad anuomet vaikai darželyje turėjo daug laisvo laiko tiesiog žaisti. Beje, ji išsaugojusi savo darželinukės piešinius, atliktas užduotis. O ir „Liepaitėje“ yra išlikusių pirmųjų žaidimų, lavinamųjų, paprastai iš medžio…
Nuo šešerių metų Inga vaidino pas Aureliją Kutkauskienę dar senuosiuose kultūros namuose, ir pas Gintarą Kutkauską. O „Darbo“ fotokorespondentas Povilas Stravinskas nufotografavo ir parašė laikraštyje. Visi buvo kaimynai, visi gyveno tame pačiame daugiabučiame name P. Avižonio gatvėje. Iš medicinos sesutės Marytės Jasiūnienės gaudavo švirkštų žaidimams. Kita kaimynė Virginija Stapulionytė jau šiais laikais „Liepaitėje“ vaikus mokė anglų kalbos…
Inga net svajojo stoti į aktorinį, bet giminaitė Vincenta Dapkienė atkalbėjo: „Būsi arba žvaigždė, arba niekas.“ Aktorius Karolis Dapkus, žurnalistas ir rašytojas Liudas Dapkus – giminaičiai. Juos prisiminė vartydama nuotraukas.
– Aurelija Kutkauskienė patarė studijuoti televizijos režisūrą, o aš, baigusi Pasvalio vidurinę, nuėjau į tą pačią mokyklą mokyti matematikos. Dirbant su vaikais, irgi reikia aktorinių sugebėjimų, – šypteli Inga, kuri kartu studijavo Šiaulių pedagoginiame institute pradinį ugdymą.
1994-aisiais Inga atėjo į Pasvalio darželį-mokyklą „Žilvitis“ dirbti pradinių klasių mokytoja. Po poros metų – motinystės atostogos.
– Gegužės mėnesį gimsta Austėja, o spalį aš jau dirbu „Liepaitėje“, – su Inga paskaičiuojame, kad į savo vaikystės darželį ji grįžo po aštuoniolikos metų.
Šiandien dukra Austėja, auditorės padėjėja, taip pat pasirinkusi gimtąjį Pasvalį, džiaugiasi mažo miesto privalumais. Beje, kartais ir mamos pagalbininkė „Liepaitėje“.
Kita Černiauskų dukrytė – Urtė gimė visiškai neįgali, labai retas Patau sindromas.
– Tokie vaikai negyvena, bet mūsų Urtytei jau 24 metai, – atskleidžia Inga, prieš 22 metus likusi našlė. – Aidas žuvo 2001-aisiais…
Vis tiek mes ateinam iš savo vaikystės pomėgių ir patirčių.
– Kodėl „Liepaitėje“ atsirado zoologijos sodas? Todėl kad aš pati labai myliu gyvūnus, visus tempdavau į namus, į kiemą, – prisipažįsta Inga. – Su močiute iš Rygos zooparduotuvės parsivežėm žiurkėną. Močiutė tempė ir sunkų metaliniais apkaustais akvariumą…
2020-aisiais tapusi „Liepaitės“ direktore, Inga akvariumą atbogino ir į šį darželį. Taip mažajame zoologijos sode pradėjo rastis žuvytės, gyvalazdės, afrikinės sraigės, jūrų kiaulytės, papūgėlės, amadinos…
– Viską išvalyti kasdien užtrunkam po valandą, ir tai be akvariumo, – Inga pasakoja, kad tuo rūpinasi ir pavaduotoja Loreta Kavaliauskienė, ir buhalterė Ilona Baltrušiūnienė, o didžiulę „Liepaitės“ aplinką be galo rūpestingai prižiūri kiemsargė Rasa Strautnikienė…
Inga labai mėgo skaityti:
– Mamytė dirbo mašininke partijos komitete, anuomet buvo privalumas, kad gaudavo knygų, kurios buvo didelis deficitas. Pavyzdžiui, „Pasaulio pasakos“. Be to, ir močiutė, ir tėtis sekė pasakas, kurias iki šiol prisimenu… Mėgom šiurpėmis gąsdinti. Vėliau jas surašiusi atidaviau Šiaulių pedagoginiam institutui.
Mūsų kieme gyvenimas virė. Vis kas nors ateidavo į madą – tai kilimus, kitokius rankdarbius rišti, tai batikos technika dažyti…
„Liepaitės“ direktorė pastebi, kad dabar vaikai turi daug įvairiausių priemonių, įdomiausių užsiėmimų:
– Bet mes turėjom gal daugiau išmonės. Nors ir šiandien stengiamės skatinti kūrybiškumą, bendravimą. Su pradinėmis klasėmis analizuojam savo vaikų pasiekimus. Yra ir dailės mokytoja, ir anglų specialistai nuo penkerių metų moko. Matematikai vis daugiau dėmesio skiriama. Trijų dienų specialistės mokymai pagal vaikų užsiėmimuose taikomą „Numicon“ metodiką kainavo iki keturių šimtų eurų.
Muzika, robotika, skaitymas, gamtos ir aplinkos pažinimas… Visko tiek daug, viskas atrodo taip svarbu šiame moderniame sparčiai kintančiame pasaulyje. Tik reikia išminties tuos milžiniškus informacijos ir žinių srautus susidėlioti, atsirinkti.
Šiandien pasaulis nesunkiai pasiekiamas, keliaujama, dalijamasi patirtimis. Ir Pasvalio „Liepaitė“ kartu su Turkija, Slovėnija, Graikija dalyvauja ilgalaikiame „Erasmus+“ projekte.
O Inga šypsodamasi prisiminė savo pirmąją kelionę į užsienį:
– Truputį dirbau auklėtoja Pasvalio internate ir 1990-ųjų kovą važiavom į ekskursiją Lenkijoje. Kovo 11-osios proga gidas mus pasveikino: „Jūs tapot nepriklausomi. Sveikinam!“ Bet mes sunerimom: „Kaip dabar grįšim su rusiškais pasais? Ar mus į Lietuvą įleis?“
