Šiemet sukanka dešimt metų, kai nebėra gyvosios mūsų krašto legendos, lakūno, ekstremalo, baikerio Eugenijaus Malinausko.
Kalbėti apie šią asmenybę – lyg bandyti apibūdinti smagią vasaros vėtrą. Nevaldomas, neaprėpiamas, netelpantis jokiuose rėmuose, laužantis nusistovėjusias taisykles. Iš kitos pusės – paprastas, romantiškas, kiekvieną sutiktą priimantis be jokios išankstinės nuostatos tarsi savą, tarsi šimtą metų nematytą draugą. Iki kaulų smegenų įsimylėjęs Kiemelius, Pasvalį ir … dangų. Ir džiaugsme, ir varge vis žvelgiantis į plaukiančius debesis. Kai gimsti Paukščiu, penktojo vandenyno trauka stipresnė už viską pasaulyje…
Šį šeštadienį, gegužės 13 dieną, Kiemeliuose rinksis visi, kieno gyvenimą palietė Eugenijaus sparnai. Čia vyks tarptautinis automobilių motociklų technikos suvažiavimas „Eugenijau… Mes dar važiuojame – 10“.
Neužmirštas
– Eugenijus pirmiausia buvo lakūnas, o tik po to – baikeris, retro technikos fanas ir t. t. Kai jis sėsdavo prie lėktuvo šturvalo, jo veidas pasikeisdavo. Tai buvo visiškai kitas žmogus. Jis turėjo išskirtinį vidinį pasaulį. Man kartais net atrodydavo, kad jis viską mato pora žingsnių į priekį. Kalba kažką nerimtai, o, žiūrėk, prabėga kiek laiko ir viskas išsipildo taip, kaip jis sakė, – prisimena Eugenijaus gyvenimo moteris Rasa Juknaitė. – Aš jį vadinau žmogumi-šviesoforu. Kokia šviesa ryte nubudus „dega“, tokia bus ir visos dienos nuotaika. O visam Pasvaliui jis buvo žmogus-orkestras, mokėjęs „groti“ visais gyvenimo duotais „instrumentais“.
Paklausta, ar nebuvo sunku gyventi kartu su tokia išskirtine asmenybe, moteris šypteli:
– Mes labai tikome vienas kitam. Mūsų pasaulėžiūros buvo labai panašios. Žinoma, šalia buvo ir buitis…
Moteris stebisi, jog Eugenijaus nepamiršo nei vietiniai, nei Lietuva.
– Šio šeštadienio renginio, gal tiksliau – paminėjimo, nebūtų buvę, jei ne po visą Lietuvą išsibarstę draugai. Nebuvo jokio kvietimo. Mes tiesiog feisbuke pasidalinome tos dienos programa, kuri labai greitai išplito. Pradėjo skambinti daugybė žmonių ir sakyti – norime atvažiuoti į Kiemelius, norime prisiminti Augį. Lauksime visų, kaip Eugenijus sakydavo, – nuo riedučių iki lėktuvo. Pastarųjų, jei tik nebus uždaryta skraidymo erdvė virš Pasvalio rajono, taip pat turėtume sulaukti. Žada atskristi kolegos iš Biržų, Kupiškio.
Prisiminimą įamžins savo jėgomis
Gaila, bet dešimtosios Eugenijaus Malinausko mirties metinės bus be ryškesnio jo atminimo įamžinimo. Prieš kelerius metus rašėme apie jo buvusių bičiulių planus statyti paminklą buvusiam lakūnui. Deja, toliau planų darbai nepajudėjo.
– Mes patys keliese susiimsime ir pastatysime paminkliuką. Prieš kelerius metus seniūnas atvežė akmenų, skirtų Augiui įamžinti. Tuomet buvęs bendruomenės pirmininkas jų neleido statyti parke ir juos padėjome ant mano žemės. Šiemet su bendruomene sutarėme ir akmenys perkelti į parką. Eugenijus visą gyvenimą buvo su žmonėmis ir paminklas jam turi būti ten, kur vaikšto žmonės, o ne privačioje žemėje.
Rasos planuose – ir nedidelis muziejus.
– Priešais parką, ant savo žemės, aš norėčiau pastatyti karkasinę vitriną ir ten įrengti nedidelį Eugenijui skirtą muziejų. Aš turiu labai daug jo daiktų. Kai kas likę iš bendro gyvenimo, kai ką perdavė jo mama. Laiškai broliui, sąsiuvinys iš tų laikų, kai mokėsi aviacijos mokykloje, nuotraukos, asmeniniai daiktai. Aš išsaugojau ir jo automobilį – legendinį „vabalą“, kuris ten taip pat galėtų būti eksponuojamas.
Eugenijus grįžo… gandrais
– Kai išgirstu Eugenijaus vardą, prieš akis iškyla šventės vaizdai, o ausyse skamba jo nuolat kartoti žodžiai: „Ryga – Kiemelių priemiestis“. Kai jis buvo gyvas, mes taip ir jautėmės. Tokių žmonių nebebus. Kiek jis jėgų atidavė tai šventei, kiek dirbo, kad apie Kiemelius, Pasvalį žinotų visa Lietuva… – atsidūsta Kiemelių bendruomenės pirmininkė Gražina Paliulienė.
Moteris pasakoja neįtikėtiną ir kartu labai simbolišką istoriją.
– Likus keleriems metams iki mirties, Eugenijus iškėlė gandralizdį. Tačiau jis buvo tuščias, niekas jame nenorėjo perėtis. Po Augio mirties ten atskrido gandrai ir gyvena iki šiol. Mes sakome – Eugenijus grįžo gandrais…
Bendruomenės pirmininkė nuoširdžiai palaiko idėją įamžinti ekstremalo asmenybę.
– Šalia akmenų turėtų atsirasti suoliukas, ten planuojame įmontuoti Eugenijaus lėktuvo sparną. Tikiuosi, tai bus puiki vieta prisiminti šį nepaprastą žmogų.
Pajusti skrydžio jėgą
– Man sunku rasti tinkamus žodžius, kuriais galėčiau apibūdinti, ką man reiškė Eugenijus. Jis buvo tarsi vyresnysis brolis. Jis mylėjo gyvenimą, techniką, greitį, dangų ir ta meile dalinosi su visais. Tai buvo idėjos žmogus. Su keliais šimtais litų kišenėje jis organizuodavo šventes, į kurias plūdo visa Lietuva. O po jų pusę metų dirbdavo, kad sumokėtų skolas… Vis kartojo: pajusk skrydžio jėgą. Ir tam, kad tas šūkis virstų kūnu, važiavo, skrido, plaukė… – pasakoja verslininkas, vienas iš šventės rėmėjų Igoris Malinauskas.
Jis sako, jog šeštadienį visi norintys prisiminti Eugenijų Malinauską kviečiami į jo atminimui skirtas šventąsias Mišias, kurios 12 valandą bus aukojamos Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Po jų Pasvalio kempinge nuo 13 iki 15 val. vyks senosios technikos registracija. 15 valandą senovinė technika pajudės Pasvalio gatvėmis ir važiuos į Kiemelius, kur bus eksponuojama iki 20 valandos. Čia veiks fotoparoda „Žmogus-legenda“, koncertuos latvių grupė „Deficits“, planuojamas lėktuvų garbės skrydis.
I. Malinauskas žada pasirūpinti ir būsimo paminklo E. Malinauskui įrengimu:
– Visi viską žadėjo ir visi viską pamiršo. Bandysiu iniciatyvą imti į savo rankas ir pabaigti šio nepaprasto žmogaus įamžinimo darbus.
