Kitą penktadienį, gruodžio 16 d., Pasvalio kultūros centre vyks aštuonioliktą kartą organizuojamas Savivaldybės mero labdaros vakaras. Jo metu surinkti pinigai bus skiriami sunkiai gyvenančioms, vaikus auginančioms mūsų rajono šeimoms bei pasvaliečiui gimnazistui Danieliui Taškevičiui. Unikalų gebėjimą – absoliučią klausą turinčiam jaunuoliui bus nupirktas muzikos instrumentas, leisiantis ne tik tobulinti savo kūrybines galias, bet ir suteiksiantis šansą visavertėms muzikos studijoms.
Be muzikos savęs neįsivaizduoja
Su Danieliumi susitikome Pasvalio muzikos mokykloje. Nors pamoka dar nebuvo prasidėjusi, kabinete jau skambėjo muzika.
– Jis taip beveik visada – ateina, atsisėda prie instrumento ir nieko nepasakęs ima groti, – šypteli vaikino fortepijono mokytoja Vijolė Eidukaitė.
Melodijos keičia viena kitą nuo iki skausmo pažįstamų, filmų garso takelių iki visiškai negirdėtų.
– O! Kažkas naujo. Bene vėl bus kažką pats sukūręs? – kažkurią akimirką nusistebi mokytoja.
Danielius atrodo negirdi nei mokytojos žodžių, nei to, kad į mažą kabinetą atėjo svetimi žmonės – jis visa esybe muzikoje.
– Danieliau, gal pakalbėsime? – mokytoja švelniai uždeda ranką ant mokinio peties.
Vaikinas liaunasi groti ir nepakeldamas akių atsako:
– Galime.
Jaunasis muzikantas nedrąsiai dėlioja žodžius. Jų nedaug, bet kiekvienas pasvertas. Iš šalies klausant nesuprasi – gal gėdijasi, gal nori, kad mes kuo greičiau išeitume…
Iš tiesų Danieliui dar vaikystėje buvo diagnozuotas Aspergerio sindromas. Jį turintys žmonės patiria bendravimo problemų, bet labai dažnai būna apdovanoti kitokiomis galiomis.
Aštuoniolikmetis pasakoja, jog jam labiausiai patinka Šopenas, Bethovenas, Mocartas ir praeito amžiaus pabaigos kūrėjai. Mokykloje mokslai sekasi gerai (beje – Danieliaus pažymių vidurkis aukštas – 8,6), o ypač patinka geografija. Norėtų keliauti. Kol kas yra buvęs tik Latvijoje, bet mielai aplankytų Olandiją, Prancūziją, Italiją. Užsuktų ir į Austriją. Juk ten gimė Mocartas…
Paklausiu apie muziką, kuria jis pasitiko mus.
– Išgirdau, patiko, pasiklausiau kelis kartus, o dabar pakartojau, – tarsi apie savaime suprantamą dalyką pasakoja Danielius.
Taip pat kalba ir apie savo kūrybą. Išgirsta kelis kartus galvoje ir užrašo natas. Muzika jam viskas. Be jos savęs neįsivaizduoja.
Negalėjo praeiti pro muzikos mokyklą
– Danielius pas mus atėjo pakankamai vėlai – 12-kos metų, kai paprastai muzikos mokyklą vaikai pradeda lankyti būdami šešerių. Mama pasakojo, kai tik su sūnumi eidavo pro muzikos mokyklą – jis vis prašydavęs nuvesti, kartojo norįs mokytis groti. Ji vis delsė, galvojo, kad išaugs, kad tas noras metams bėgant dings, tačiau taip neatsitiko. Išaušo ta diena, kai pro Muzikos mokyklą jis nebegalėjo praeiti, – Danieliaus istoriją pradeda Vijolė Eidukaitė.
Mokytoja pasakoja, jog vaikinas, nors buvo smalsus, bet labai nedrąsus.
– Darbas su tokiais vaikais skiriasi nuo įprasto ugdymo. Mes esam įpratę – kažką išaiškinam, duodam užduotį, o po to jie dirba savarankiškai. Danielius kitoks. „Kalbanti galva“ jo nedomina. Tu jam gali kaži ką pasakoti, bet jei jis bus savame pasaulyje – nieko negirdės. Teko ieškoti informacijos, imtis netradicinių ugdymo būdų, kaip su juo susikalbėti, kad nebebijotų, atsiskleistų.
Danielius neturėjo instrumento, todėl kiekvieną dieną (net ir vasarą, kai jau buvo pasibaigę mokslo metai) eidavo į mokyklą groti.
Prabėgus pirmiems metams – netikėta staigmena. Verslininkas Igoris Malinauskas nuperka ir atveža akustinį pianiną.
– Didžiulė padėka šiam žmogui. Danieliui tai buvo labai svarbi dovana.
Kitoks nuo pirmų mokslo dienų
Vijolė Eidukaitė pasakoja nuo pirmų pamokų pastebėjusi, jog berniukas turi neeilinę Dievo dovaną.
– Pradėkime nuo to, kad jis jau atėjo ne tuščiomis – mokėjo natas, žinojo funkcinius jų pavadinimus. Be to, labai greitai mokėsi. Ir kuo toliau, tuo tie gebėjimai ryškėjo vis labiau ir labiau. Man buvo šokas (gerąja prasme), kai vieną dieną atnešė savo sukurtą kūrinį, užrašytą natomis. Sukurti vienokią ar kitokią melodiją gali daugelis, bet taisyklingai užrašyti natas… Jis yra įvaldęs kompiuterinę natų rašymo programą ir tai labai daug ką pasako. Jis ne tik kuria savo muziką, bet ir jam patikusių orkestrinių kūrinių aranžuotes. Kartą ateinu, o jis man groja „Mėnesienos sonatą“ ne toje tonacijoje. Aš bandžiau duoti jam pastabą, bet vietoj to sulaukiau vos ne priekaišto, kad neįvertinau jo sugebėjimo. Dabar jis šį Bethoveno kūrinį yra išmokęs groti visose įmanomose tonacijose. Vaikai, kurie mokosi groti, paprastai automatiškai išmoksta groti tam tikras kūrinio vietas, tam tikra ranka. Danielius bet kokį muzikinį kūrinį gali pradėti groti nuo bet kokios vietos, bet kuria ranka. Kai matai tokius dalykus, nekyla abejonių, jog prieš tave – neeilinius duomenis turintis žmogus.
Konkursai
Pedagogė pasakoja, jog iš pradžių nedrįso Danieliaus vežti į konkursus.
– Esame klasikinės pakraipos muzikos mokykla ir visi konkursai vyksta pagal klasikinius kriterijus – atlikėjo amžius, įdirbis, tobulas, techniškas kūrinio atlikimas. Danielius yra iš tų žmonių, kurie mėgsta interpretuoti. Su juo „nenušlifuosi“ kūrinio. Jis ne visada ir pasiduoda tam „šlifavimui“, turi savo poziciją. Groja taip, kaip girdi. Ir nesakau, kad tai yra blogai. Gerai, kad jis mąsto, kad girdi kitaip ir sugeba tą atskleisti. Tačiau konkursuose reikia atitikti tam tikrus „rėmus“, o Danielius iš jų išeina, todėl iš pradžių buvo labai nedrąsu jį kur nors vežti.
Pirmasis konkursas vyko Biržų pilyje. Ten pasvalietis Bacho preliudą atliko… klavesinu. Ir jam puikiai sekėsi. Vėliau prasidės nesibaigiantis konkursų ir koncertų maratonas visoje Lietuvoje. Iš daugelio jų Danielius grįš su nugalėtojo laurais.
Turėti gabų mokinį
– Jis labai pareigingas, stropus, punktualus ir prisiimantis daug atsakomybės. Nors bendravimas su Danieliumi nėra lengvas, jis pilnas malonių staigmenų. Štai vieną niūrų karantino rytą gaunu vaizdo žinutę. Įsijungiu, o ten Danielius: „Mokytoja, tai mano pirmas oficialus kūrinys, kurį skiriu jums!“ Sėdasi prie pianino ir groja menuetą. Pamenu, jog taip susijaudinau, kad vos sulaikiau ašaras, – prisimena Vijolė Eidukaitė.
Mokytoja prisipažįsta, jog kitą rugsėjo pirmąją pasiges Danieliaus.
– Turėti gerus mokytojus – didelė laimė. Tačiau nė kiek ne mažesnis džiaugsmas turėti gerus mokinius. Jis mane privertė ne tik pasitempti, bet ir labai daug ko išmokė. Jautrumo, supratimo, kad gali būti kitaip nei tu pasakei. To, kad ir vaikas gali turėti savo poziciją muzikiniais klausimais. Išmokau laisvės interpretuoti.
Būtinas geras instrumentas
– Mes su kolegomis daug galvojome, kur būtų geriau studijuoti tokiam ypatingam žmogui, kaip Danielius. Sutarėme, jog reikėtų pradėti nuo Vilniaus kolegijos Populiarios muzikos skyriaus. Vėliau, manau, jam bus atviros ir Muzikos akademijos durys. Žinau, kad jo laukia socializacijos iššūkiai, bet tikiu, kad jis su jais susitvarkys. Dabar svarbiausia – baigiamieji brandos ir stojamieji egzaminai, – apie Danieliaus ateitį svarsto Vijolė Eidukaitė.
Tiek pasirengimui egzaminams, tiek tolesnėms studijoms gabiam jaunuoliui būtinas geras instrumentas.
– Žmonėms, kurie turi absoliučią klausą, grojimas bet kokiu nesuderintu instrumentu kelia kančią ir vargina. Talentingi muzikai turi labai aštrius klausos duomenis, visiškai kitaip girdi ir suvokia garsą, todėl geras instrumentas jiems yra būtinas. Danieliui reikia skaitmeninio pianino, kuris kainuoja maždaug 1 600 eurų. Dar reikalingas transportavimo dėklas ir stovas. Tikimės, jog geros valios žmonių pastangomis pavyks Danieliui padėti.
„Tokį talentą vargu ar kada beturėsime“
Danieliaus Taškevičiaus solfedžio ir muzikos teorijos mokytojas Kęstutis Garlauskas pasakojo, jog vaikinas visus mokymosi metus stebino savo gabumais.
– Danielius pirmaisiais metais buvo pakankamai uždaras, sunkiai prakalbinams. Tačiau jau nuo pirmų dienų pastebėjau, jog jis ne toks, kaip kiti vaikai. Iš pradžių stebėdavausi, kaip jam pavyksta viena ar kita užduotis. Galvojau, kad tiesiog sekasi. Vėliau suvokiau, jog jis labai gerai girdi. Kaip sako muzikantai – turi absoliučią klausą. O kai jis gavo teorinių žinių, kai prasidėjo akordų analizės – nuostaba didėjo sulig kiekviena diena. Jis girdi absoliučiai visus garsus. Gali alkūne paspausti pianino klavišus ir Danielius neklysdamas išvardins visas skambėjusias natas, jų tonaciją ir t. t. Tiesą pasakius, kartais jis girdi tai, ko nesugeba „pagauti“ mano, regis per daug metų išlavinta klausa. Tai unikali gamtos dovana, – teigia K. Garlauskas.
Mokytojas pasakoja, jog absoliuti klausa – ir dovana, ir savotiškas prakeiksmas.
– Tokiems žmonėms labai sunku klausyti falšo, kai kažkas dainuoja ar groja „pro šalį“. Pastebėjau, kad kai taip vyksta, Danielius jaučiasi labai nesmagiai. Jis nieko nesako, tik giliai dūsauja. „Nešvarūs“ garsai jam kelia kančią. Kitas dalykas, jiems labai sunku klausytis muzikos, kaip emocinės visumos. Jie klausosi „techniškai“ – girdi kiekvieną garsą, kiekvieną klaidą. Tai daugiau analitinis klausymas. Suvokti muziką per emocijas jiems reikia mokytis.
Danieliaus talentu stebisi visa Lietuva. Iš reto konkurso jis grįžta be pirmos vietos laurų.
– Jei jis pateks į gerą terpę, į geras rankas, yra labai daug šansų, jog iš jo užaugs nepaprastas muzikantas. Danielius – unikali, išskirtiniu talentu apdovanota asmenybė. Tokio lygio žmogaus per mano darbo praktiką Pasvalio muzikos mokykloje nėra buvę ir vargu ar kada bebus.
Tikrasis džiazas
Danielius Taškevičius jau penkti metai groja Pasvalio muzikos mokyklos „Small Big-Band“, kuriam vadovauja Arūnas Viduolis.
– Kai kūrėme bigbendą, Danielius buvo vienas pirmųjų muzikantų. Ieškojau „neformalų“ ir man jis tuomet atrodė pats keisčiausias iš visų mokyklos mokinių. Per tuos metus jis labai pasikeitė, suvyriškėjo. Ne tik tobulai groja, bet ir pats kuria muziką, aranžuotes. Jaučiasi, kad jo viduje yra kažkas ir tas kažkas gali sprogti. Kur tai nuves – niekas nežino. Mano gyvenime buvo daug gerų mokinių, kuriems nieko neišėjo ir daug vidutinybių, kurie dabar yra mega muzikantai. Tačiau kiekvienam žmogui reikia duoti šansą. Ir jei tas už žmonių paaukotus pinigus nupirktas instrumentas gali tapti paskatinimu gabiam mokiniui savęs ieškoti džiaze, šiuolaikinėje muzikoje ar kūryboje – kodėl gi nepadarius to! – įsitikinęs Arūnas Viduolis.
Paklaustas, koks yra prie pianino sėdintis Danielius, „Small BigBand“ vadovas nusišypso.
– Muzikinis chuliganas – pačia geriausia tų žodžių prasme. Grojame kokiame koncerte, baigiasi kūrinys, visi muzikantai nutyla, o Danielius, nieko neįspėjęs groja toliau. Ne iš natų, iš širdies. Ekspromtu. Improvizuoja. Tai yra tikrasis džiazas ir jis jame vis „prasimuša“.
Laukiančių pagalbos netrūksta
Kaip ir daugybę metų iki šiol, dalis aukcione surinktų pinigų bus skirta organizacijos „Gelbėkit vaikus“ Pasvalio skyriui.
– Sąrašas tų, kurie laukia paramos – netrumpėja. Šiemet labai norėtume padėti šešis vaikus auginančiai, atokiau nuo rajono centro gyvenančiai šeimai. Jie patys nusipirko namą, tačiau gyventi jame negali. Būtina sutvarkyti šildymo sistemą, elektros instaliaciją. Dabar aštuonių asmenų šeima laikinai glaudžiasi dviejų kambarių bute. Kita istorija – atokiame vienkiemyje močiutė globoja mergaitę. Ji jau beveik pilnametė. Globotinė gyvena „žiaurioje“ atskirtyje, neturi jokių galimybių po pamokų bendrauti su bendraamžiais, kur nors išeiti, nuvažiuoti. Globėja taupo pinigus automobiliui, o mes norėtume padėti jai įsigyti vairuotojo pažymėjimą, – pasakoja „Gelbėkit vaikus“ Pasvalio padalinio vadovė Gražina Sakalauskienė.
Paramos reikia ir Pasvalyje veikiančiam „Gelbėkit vaikus“ organizacijos dienos centrui. Įstaigą lanko dvi dešimtys vaikų, jie čia kasdien gauna maisto.
– Deja, susėsti prie vieno stalo vis neturi galimybės. Iš Savivaldybės pagal panaudos sutartį gavome dar vieną kambarį, kuriame svajojame įsirengti virtuvę. Bet tam reikia ir baldų, ir statybinių medžiagų remontui, ir darbo rankų, – tikina G. Sakalauskienė.
Kviečia dalintis gerumu
– Visuomet kartojame, kad Kalėdos – gerumo metas. Mano supratimu, tie, kurie gyvena truputį geriau, turėtų padėti tiems, kuriems galbūt šiandien pasisekė mažiau. Tiems, kurie turi kokių nors problemų su sveikata, gyvenimu, aplinka, jau daug metų organizuojame labdaros vakarus ir esu nepaprastai laimingas, matydamas į juos ateinančius bei savo gerumu besidalijančius žmonės. Tikiu, jog ir šį kartą visi kartu padėsime ir sunkiau gyvenantiems mūsų krašto vaikams, ir, žinoma, Danieliui, – kviesdamas į labdaros vakarą kalbėjo jo iniciatorius Gintautas Gegužinskas.
Savivaldybės mero labdaros vakaras vyks gruodžio 16 d. 18 val. Pasvalio kultūros centre. Susirinkusiųjų lauks grupės „IL SENSO“ koncertas ir labdaros aukcionas.
Vakaro auka nuo 20 Eur.
Aukojamas lėšas galima pervesti į labdaros ir paramos sąskaitą LT364010042600064364 (Gavėjas – Pasvalio rajono savivaldybės administracija)(Luminor bankas) arba palikti Pasvalio rajono savivaldybės mero priimamajame (Vytauto Didžiojo a. 1, Pasvalys).
