Į vidų patenka pro langą
Nuo 2018-ųjų pavasario tebesitęsiantis Stumbriškio kaime (Pušaloto sen.) gyvenančių Genovaitės Lelienės, jos sūnaus Vidmanto Lelio ir tame pačiame name gyvenančios „gyvūnų globėjos“ Agnės Zabulytės konfliktas, regis, pasiekė finišo tiesiąją. Spalio 11-ąją teismas turėtų svarstyti Lelių ieškinį dėl priverstinio A. Zabulytės iškeldinimo. Šiemet balandžio mėnesį Leliai iš antstolių kontoros nusipirko A. Zabulytei priklausiusią namo dalį. Tačiau pagarsėjusi kačių ir šunų „globėja“ geruoju neketina išsikelti. Maža to, ji toliau, dabar jau į svetimas patalpas, tempia kates ir šunis.
Praėjusios savaitės antradienį Stumbriškyje lankėsi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio departamento Pasvalio skyriaus vyriausiosios veterinarijos gydytojos inspektorės Elena Jaruševičienė ir Gitana Sviderskienė, Pušaloto seniūnė Inga Jankauskaitė bei rajono policijos komisariato pareigūnai.
A. Zabulytė sutiko įsileisti svečius. Tačiau ne pro verandos duris, kurios užkaltos, o pro langą. Saugodama savo augintinius, globėja ant lango įrengė skląstį su kabamąja spyna. Tokį vaizdą nedažnai išvysi. Tad moterims teko pademonstruoti fizinius sugebėjimus, kol atsidūrė kambario viduje. Pasak vyr. veterinarijos gydytojų inspektorių E. Jaruševičienės ir G. Sviderskienės, vaizdas buvo panašus, kokį daug kartų matė nuo 2018-ųjų. Pirmajame ir antrajame aukšte šmirinėjo 11 kačių. Joms draugiją palaikė 7 šunys, iš jų 5 – maži, iki trijų mėnesių. Vietoj kraiko globėja naudojo spalius. Savo augintinių moteris nemarino badu – inspektorės rado vandens ir pašaro. Nereikia būti lakios fantazijos, norint įsivaizduoti, kaip atrodo tokia „gyvūnų prieglauda“ paverstas būstas ir kokia jame tvyro smarvė.
Iki civilizuotos globos toli, kaip iki Mėnulio
Per ketverius metus nuo A. Zabulytės atsikraustymo į Stumbriškį, daug kartų su ja bendravusi E. Jaruševičienė tvirtino, kad moters požiūris į gyvūnų globą nė kiek nepasikeitė. Deja, jis labai skiriasi nuo teisiniais aktais reglamentuoto, tad neatsitiktinai šiuo atveju žodžius „gyvūnų globa“ ir „gyvūnų globėja“ rašome kabutėse. „Neužtenka paimtus gyvūnus uždaryti, paduoti jiems maisto ir vandens. Naminiams gyvūnams labai svarbi ir socializacija, tik taip jie prisiriša prie žmogaus ir už tai atsilygina savo meilumu. Mums įlipus pro langą, iš verandos kaip kulka išlėkęs didelis šuo iššoko laukan ir išsigandęs puolė tuštintis. Labai baikščios ir katės, o apie švarą ir tvarką net nėra ką kalbėti. Nė vienas uždarytas gyvūnas nebuvo ženklintas. Tad tokį gyvūnų uždarymą be nuolatinio žmogaus dėmesio negalima vadinti globa. Į tokias pastabas A. Zabulytė paprastai atšauna, kad yra dar blogesnių atvejų“, – pasakojo vyr. veterinarijos gydytoja inspektorė E. Jaruševičienė.
Rugsėjo 20 d. Stumbriškyje lankiusiosios vyr. veterinarijos gydytojos inspektorės E. Jaruševičienė ir G. Sviderskienė surašė kačių ir šunų laikymo sąlygų patikrinimo aktą ir rekomendavo augintinius perduoti registruotiems gyvūnų globos namams. Praėjusį penktadienį Pušaloto seniūnė I. Jankauskaitė ėmėsi iniciatyvos, kad katės ir šunys būtų išvežti į Viešajai įstaigai „Mažasis draugas“ priklausančius gyvūnų globos namus Panevėžyje.
Pavogto šuns ieškojo jurbarkietės
Stumbriškyje lankėmės užvakar, antradienį. Ant lango rėmo pūpsanti didelė spyna byloja, kad iš svetimų patalpų neišsikraustanti „gyvūnų globėja“ kažkur iškeliavusi. Per ketverius šios istorijos metus tik vieną kartą, 2018-ųjų vasarą, teko bendrauti su A. Zabulyte. Ir tai tik kelias minutes. Savo įsivaizduojamame pasaulyje gyvenanti moteris sakė, kad nenorinti kalbėtis su žurnalistais, nes atseit jie viską „ne taip parašo“.
Namo kieme sutikome sodybos šeimininkę G. Lelienę, netrukus atvažiavo ir Pušaloto seniūnė I. Jankauskaitė. Senyvo amžiaus stumbriškietė dejavo, kad dėl nepakeliamos smarvės ir varvančių fekalijų priversta glaustis ūkiniame pastate. Tuo tarpu sūnus Vidmantas dvoką toliau kenčia mažame kambarėlyje.
Seniūnė I. Jankauskaitė pasakojo, kad vos ne kiekvieną praėjusios savaitės darbo dieną važinėjo į Stumbriškį, kol penktadienį pavyko organizuoti gyvūnų išvežimą į „Mažojo draugo“ globos namus. A. Zabulytė jau buvo spėjusi penkis mažus šuniukus ir vieną didelį kažkam atiduoti. Kaip pati sakė seniūnei – „į geras rankas“. Anot seniūnės, pradėjus aiškintis šį „kriminalą“, paaiškėjo, kad A. Zabulytė didelį šunį buvo paslėpusi netoli esančioje negyvenamojoje sodyboje. Pokalbio metu paaiškėjo dar keistesnių dalykų. Vieno dingusio šuniuko paieškos į Stumbriškį buvo atvedusios dvi moteris net iš kito Lietuvos pakraščio – Jurbarko rajono. Pasirodo, yra panašių į A. Zabulytę „gyvūnų globėjų“ tinklas, tad jie dalinasi informacija „privatizuodami“ svetimus naminius gyvūnus. Kadangi „globėja“ nenorėjo gražiuoju atiduoti šuns, sodybos šeimininkas V. Lelys iškėlė verandos duris. Tada A. Zabulytė išsikvietė policiją.
Pušaloto seniūnė I. Jankauskaitė pakartojo tai, ką yra ne kartą minėjusi jos pirmtakė Paulyna Stravinskienė – keistą gyvenimo būdą pasirinkusi moteris atsisako pagalbos. A. Zabulytės dabar jau buvusioje namo dalyje už tūkstantines skolas atjungta elektra, nėra vandens, jokių baldų, išskyrus čiužinį.
„Pati girdėjau, kaip Agnė, telefonu konsultuodamasi su advokatu, teiravosi, kokios yra jos teisės. Deja, apie pareigas ir elementariausią atsakomybę nėra linkusi kalbėti“, – pastebėjo Pušaloto seniūnijos vadovė I. Jankauskaitė.
Mes ten buvome rugsėjo 19 d., atvažiavome iš Jurbarko r. Policiją tą dieną iškvietė ne Agnė Zabulytė, o aš, paskambinus pagalbos telefonu. Situacija iš tiesų buvo baisi, smarvė, gyvūnų išmatos, maistą šunims padėjo tik atvažiavus seniūnei. A.Zabulytė elgėsi labai agresyviai, vos nepasmaugė mūsų šunytės.