– Galvojom, ką įdomesnio ir įvairesnio laisvalaikiu galėtume pasiūlyti mūsų orkestro stovyklautojams. Sumanėm nupirkti vieną diskgolfo krepšį, į kurį vaikai galės pamėtyti diską. Bet tuo metu internete krepšių negavom. Taip keliai suvedė su „Discity“. Jos vadovas Darius Gricius ir pasiūlė Pajiešmeniuose įrengti diskgolfo parką. Sako, jau turit gražų parką, tad kodėl jame nepažaidus diskgolfo. Tuomet Pasvalio rajono vietos veiklos grupei parašėm projektą ir gavom finansavimą. Tiesa, pastaraisiais metais viskas labai pabrango. Taigi teko suktis dar ir savo jėgomis, – Pajiešmenių bendruomenės pirmininkas Gediminas Andrašūnas prisiminė, kaip kilo mintis jų kaime prie tvenkinio dviejų hektarų plote įrengti devynių krepšių diskgolfo parką.
Nors mūsų rajone jis pirmas, tačiau Lietuvoje tokių parkų jau per trisdešimt.
– Tarkim, Pakruojyje yra pilnas aštuoniolikos krepšių diskgolfo parkas, įrengtas septyniolikos hektarų plote, – Gediminas paaiškina, jog šis sportinis lauko žaidimas labai panašus į tradicinį golfą, tik čia naudojami krepšiai ir skraidantys diskai.
Diskgolfo parkai labai populiarūs Islandijoje, Suomijoje, Estijoje ir apskritai Skandinavijos šalyse, nors šis žaidimas maždaug prieš pusšimtį metų išsirutuliojo Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Diskas iš starto vietos metamas link specialaus krepšio. Žaidimo tikslas – per kuo mažiau metimų diską įmesti į krepšį.
Kiekvieną kitą metimą žaidėjas atlieka nuo tos vietos, kur nusileido jo diskas.
Medžiai, krūmai, vandens telkiniai ir reljefas sudaro natūralias kliūtis, kurios priklausomai nuo metimo vietos kiekvieną kartą gali būti kitokios. Galiausiai paskutiniu metimu diskas pasiekia tikslą, taip užbaigiamas žaisti vienas krepšys.
O tokių krepšių Pajiešmenių diskgolfo parke – devyni.
– Tiesiai tarp krepšių 739 metrų atstumas, bet vis toliau mesdamas ir vėl paimdamas diską nemažai blaškaisi, taigi tenka daugiau pajudėti, – pripažįsta Gediminas.
Norint žaisti diskgolfą, nereikalaujama lygios su nupjauta žole aikštelės, nereikia net varžovo, kad būtų galima tobulinti įgūdžius.
– Atsineši savo diską ir žaidi. Diskgolfas tinka bet kokio amžiaus ir fizinių gebėjimų žmonėms. Žaidžia Vilniaus trečiojo amžiaus universiteto lankytojai, mūsų diskgolfo parke jau spėjo apsilankyti entuziastai iš Kauno, Panevėžio, – atskleidžia Pajiešmenių bendruomenės pirmininkas.
Lietuvoje diskgolfas pradėtas žaisti 2002-aisiais. O pernai buvo įkurta Lietuvos diskgolfo federacija.
Šis džentelmeniškas ir elegantiškas žaidimas turi etikos reikalavimus, kurie yra oficialių diskgolfo taisyklių dalis.
Viso pasaulio žaidėjai laikosi tradicijos pradėdami žaisti pirmą ir paskutinį krepšį kiekvienam palinkėti sėkmės. Taip pat rūpestingai laikosi saugumo reikalavimų.
Negalima trukdyti žaidėjams susikaupti, ruošiantis diską mesti ir metimo metu turėtų būti tylu. Būtina jausti ribą, kai pernelyg energingai reiškiamos neigiamos emocijos ypač dėl nesisekančio žaidimo ima kitiems gadinti nuotaiką.
Kiekvienas žaidėjas turi pareigą padėti ieškoti prapuolusio disko.
Diskgolfas yra draugiškas aplinkai žaidimas: žaidėjai parke nešiukšlina, o rekomenduotina netgi priešingai – aprinkti parke rastas numestas šiukšles (gera mintis diskgolfo kuprinėje nešiotis šiukšlių maišą ir pirštinę), žaidėjai saugo parko augaliją, nelaužo krūmų ar medžių šakų norėdami pasigerinti metimo padėtį…
