Vagiliaujantys, turintys priklausomybių, stokojantys – arba net ir nepatyrę – meilės, rūpesčio ar paprasto žmogiško dėmesio – tokie jaunuoliai, patekę į teisėsaugos akiratį, dažnai yra stereotipizuojami, o žiniasklaidos – demonizuojami. Kas pastūmėja jauną žmogų nusikaltimo link? Kas nutinka skyrus bausmę? Ir kur pasiūlyme „bausti negalima atleisti“ dėti reikšmingą skyrybos ženklą?
„Ar kada nors esate girdėję apie vaikų socializacijos centrą? Ne, tai nėra ta įstaiga, kur ateinama maloniai praleisti laisvalaikio po pamokų. Vaikų socializacijos centras – tam tikra įkalinimo įstaigos atmaina, kurioje socializacijos nėra daug,“ – įsitikinusi kriminologė Živilė Mačiukaitė, analizuojanti nusikalstamą jaunuolių elgesį ir jo padarinius.
Nusikaltimai – mažareikšmiai
Periodiškai žiniasklaidoje šmėsteli pranešimai apie jaunuolių įvykdytus nusikaltimus. Dažnu atveju skambinama pavojaus varpais apie neva sunkėjančias ir gausėjančias jaunuolių nusikalstamas veikas. „Iš tiesų nepilnamečių nusikaltimai dažniausiai yra spontaniški, neapgalvoti, dėl to – itin lengvai išaiškinami. O sunkių nusikaltimų pasitaiko retai – fiksuojami vos keli atvejai per metus. Ar jų daugėja? Tikrai ne!“ – mitus išsklaido kriminologė.
Jeigu jaunuolių įvykdomų nusikaltimų nedaugėja ir jie tik retais atvejais yra sunkūs ar žiaurūs, kodėl tokių melagienų vis pasirodo viešojoje erdvėje? „Paauglystė yra sudėtingas amžius, o nepaklusimas elgesio normoms ar įstatymams – sudedamoji brendimo proceso dalis. Deja, esame linkę tai pamiršti, ypač – girdėdami panašius mitus,“ – sako Ž. Mačiukaitė. Jos įsitikinimu, įvertinus, kiek dėmesio pritraukia kriminalinės naujienos, spekuliuoti informacija, prasilenkiančia su realia situacija, nėra parodu. Juolab, kalbant apie tokią jautrią visuomenės grupę kaip jauni, dar tik bręstantys žmonės.
Kompleksinė pagalba – būtina
Tikrai rasis manančių, kad nusikalstančius jaunuolius reikalinga pamokyti: nubausti kuo griežčiau, kad tokios neva pamokos užtektų visam gyvenimui. „Anksčiau buvo manoma, kad kuo žiauresnė bausmė – tuo geresnis poveikis. Pavyzdys iš istorijos: jeigu ką nors pavogsi – atsisveikinsi su ranka. Ir koks rezultatas? Žmonės vogdavo ir toliau! Griežtos bausmės nėra tikslingos, o įkalinimas – turbūt blogiausia, kas gali atsitikti jaunam žmogui,“ – teigia kriminologė. Ž. Mačiukaitė viltingais vadina pokyčius baudimo sistemoje, kai įkalinimą ar kitas laisvės apribojimo bausmes keičia elgesio korekcijos programos, auklėjamojo poveikio priemonės, intensyviau vykdoma mediacija.
Taip pat pirmuosius žingsnius žengia multidimensinė šeimos terapija – įvairialypė, į šeimą orientuota elgesio keitimo programa, skirta vaikams ir jaunuoliams, kurių elgesys yra socialiai nepriimtinas, agresyvus ar delinkventinis. „Tikiu, kad multidimensinė šeimos terapija yra puiki alternatyva socializacijos centrams. Vaiko teisių ir gerovės ekspertai jau seniai akcentuoja, kad sprendžiant nepilnamečio nusikalstamo elgesio apraiškas būtina dirbi ne tik su juo: tikslinga įtraukti visą aplinką, ypač – šeimą, draugus. Tik teikdami kompleksinę pagalbą būsime pajėgūs užtikrinti, kad tie, kuriems rūpesčio reikia daugiausiai, netaptų kenčiančiais labiausiai.“
O kaip padėti nederamai besielgiančiam jaunuoliui, jeigu šalia nėra pagalbos ranką noriai tiesiančių artimųjų? „Deja, tokie atvejai nėra reti. Beveik pusė jaunuolių, atsiduriančių socializacijos centruose, yra iš globos namų, kiti – iš šeimų, kur rūpesčio ir dėmesio vaikams neskiriama, nėra sektino vyresnio žmogaus pavyzdžio. Būna, kad tik šioje specializuotojo įstaigoje, kur iš tiesų neturėtų atsidurti nei vienas vaikas, jie išmoksta, pavyzdžiui, elementarių higienos taisyklių. Galite įsivaizduoti tokio vaiko gyvenimą namuose?“ – retoriškai svarsto kriminologė.
Kas dažniausiai tampa jaunuolių aukomis? Pasak Ž. Mačiukaitės, jaunuoliai dažniausiai nusitaiko į silpnesnius: bendraamžius arba jaunesnius, arba – atvirkščiai – pagyvenusius asmenis, kuriems pasipriešinti ir sureaguoti yra sunkiau arba užtrunka ilgiau.
Kur kreiptis?
Šiandien nusikaltimų aukos gali kreiptis į anoniminę Pagalbos nusikaltimų aukoms liniją. Linijos savanoriai – kriminologų, psichologų ir teisininkų komanda – neatlygintinai suteiks reikiamą informaciją ir atsakys į sudėtingoje situacijoje kilusius klausimus, patars, kur ir kaip kreiptis pagalbos bei užtikrinti savo teises.
Kokias emocijas išgyvena nusikaltimą patyręs žmogus? Kaip ištiesti pagalbos ranką, kad ji būtų priimta? Su kokiais sunkumais susiduria tiek pagalbą teikiantis, tiek ją gaunantis? Kaip įveikti baimę? Į šiuos ir daugelį kitų ne tik nusikaltimų aukoms, jų artimiesiems, bet ir plačiajai visuomenei aktualių klausimų atsakymų ieškoti kvies pirmasis Baltijos šalyse kriminologijos festivalis DEMISTIFY, vyksiantis rugpjūčio 13-15 d. Kalvarijos savivaldybėje, Šilėnų kaime. Išsamiau: www.demistify.lt
Nemokamas festivalis organizuojamas vykdant Europos Komisijos JUSTICE programos finansuojamą projektą „PREVICT: pagalbos nusikaltimų aukoms plėtra“.
