AB „Lietuvos paštas“ vasario 21 d. kreipėsi į Savivaldybės administraciją, siūlydama pirkti buvusių paštų patalpas Daujėnų, Krinčino, Saločių ir Vaškų miesteliuose. Šį klausimą Savivaldybės taryba svarstė kovo 31 d. nuotoliniu būdu surengtame posėdyje.
Sprendimo projektą pristačiusi Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Virginija Antanavičienė priminė, kad siūlomos įsigyti patalpos yra seniūnijų administraciniuose pastatuose ir atitektų jų darbuotojams ar kitoms seniūnijų reikmėms. Ji taip pat paaiškino, kad perkamo nekilnojamo turto kaina paaiškės po Savivaldybės samdomų nepriklausomų turto vertintojų verdikto.
Savivaldybės tarybos nariui Igoriui Malinauskui pasidomėjus, kokios gali būti preliminarios nustatytos pardavimo kainos, V. Antanavičienė paaiškino, kad negalima samdyti turto vertintojų, kol nėra atitinkamo aukščiausios rajono valdžios sprendimo. Iš Savivaldybės biudžeto tam numatyta ne daugiau kaip 3 900 Eur.
Tad kol kas galima kliautis tik „Lietuvos pašto“ samdytų nepriklausomų turto vertintojų išvadomis. Taigi, buvusio Daujėnų pašto patalpos (30 kv. m) įvertintos 600 Eur, Krinčino (54 kv. m) – 1100 Eur, Saločių (47 kv. m) – 1000 Eur ir Vaškų (56 kv. m) – 1200 Eur.
Šias eilutes skaitančiajam, be abejo, norėtųsi paklausti – kam reikia du kartus samdyti nepriklausomus turto vertintojus, juolab kad vieną kartą tai jau padarė valstybės valdoma įmonė – AB „Lietuvos paštas“? „Tai daryti įpareigoja įstatymas ir jam nusižengti negalima“, – paaiškino V. Antanavičienė. Jei Savivaldybės samdomų turto vertintojų pasiūlytos kainos smarkiai skirtųsi, tuomet su „Lietuvos paštu“ tektų derėtis.
Minėtą sprendimo projektą Savivaldybės taryba priėmė vienbalsiai.
Laikinai Daujėnų seniūnijai vadovaujantis pavaduotojas Sigitas Savickas apsidžiaugė sužinojęs Savivaldybės tarybos sprendimą. „Pirmajame aukšte buvusio pašto patalpos po nedidelio remonto atiteks šalia įsikūrusiam Vaikų dienos centrui. Jį lanko per dvidešimt vaikų, ir dabar turimos patalpos yra per ankštos“, – kalbėjo S. Savickas.
Krinčino seniūnas Gintautas Venskevičius minėjo, kad dalis patalpų bus skirta dalinti gyventojams Europos Sąjungos paramą maisto produktais. Buvusiame Krinčino pašte vietos turėtų atsirasti ir viešosios įstaigos „Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stotis“ klasterinei greitosios pagalbos brigadai. Savivaldybės administracijos direktorius Povilas Balčiūnas sakė, kad šis projektas dar tik žodžiu aptartas ir nėra konkretaus sutarimo. Juolab kad dar ir patalpos nėra nupirktos. „Panevėžio GMP iš pradžių planavo klasterinę brigadą kurti Žilpamūšyje, tačiau mes įtikinome, kad patogiau ir saugiau greitosioms būtų važinėti į Krinčiną“, – aiškino P. Balčiūnas. Praėjusį mėnesį tokia klasterinė brigada įsikūrė Kupiškio rajono Skapiškio miestelyje. Brigada skirta aptarnauti infarktą, insultą, kitus ūminius susirgimus, daugybines traumas patyrusius ligonius. Taigi, pacientai, aplenkiant rajonines ligonines, bus gabenami į tretinio lygio ligonines – klasterio centrus. Jei buvusiame Krinčino pašte įsikurtų Panevėžio GMP klasterinė greitosios pagalbos brigada, ji aptarnautų tam tikru spinduliu nuo miestelio nutolusias Pasvalio ir Biržų rajonų teritorijas.
Vaškų seniūnijos administraciniame pastate paštas užėmė per 56 kv. m – didžiausią plotą iš visų keturių perkamų patalpų. Vaškų seniūnas Kęstutis Jasėnas patikino, kad taip pat nereikėjo ilgai sukti galvos, kam jas panaudoti. „Patalpos bus skirtos seniūnijos darbuotojų buitinėms-poilsio reikmėms. Manau, kad čia bus tinkama vieta dalinti gyventojams gaunamą europinę labdarą maisto produktais. Į buvusį paštą taip pat mielai įsileisime ir seniūnijos gyventojus aptarnaujančias laiškininkes“, – kalbėjo Vaškų seniūnijos vadovas K. Jasėnas.
Kalbant su laikinai Saločių seniūnijai vadovaujančia pavaduotoja Zita Šimaitiene susidarė įspūdis, kad buvusiam paštui neužteks kosmetinio remonto. „Patalpų būklė tikrai nekokia, reikės didesnio remonto“, – sakė pašnekovė. Jas taip pat planuojama skirti įvairioms seniūnijos socialinėms reikmėms. „Kadangi patalpos yra pirmajame aukšte, jose galėtų žmones aptarnauti seniūnijos žemės ūkio specialistas“, – svarstė Z. Šimaitienė.
Visų rajono seniūnijų, išskyrus Pumpėnų, administracinių pastatų pirmuose aukštuose buvę paštai atiteko Savivaldybei.
Vakar kalbinta Pumpėnų seniūnijai laikinai vadovaujanti pavaduotoja Asta Raudonienė paneigė gandus, kad esą seniūnijai nereikėjo pašto patalpų. „Kuomet praėjusių metų rudenį išsikraustė pašto darbuotojai, pati skambinau į „Lietuvos paštą“. Pasiūlė sekti skelbimus apie aukcionuose parduodamą pašto turtą. O išgirsta žinia, kad seniūnijos administraciniame pastate buvusį paštą įsigijo privatus asmuo, mums, seniūnijos darbuotojams, buvo tarytum perkūnas iš giedro dangaus“, – kalbėjo A. Raudonienė. „Lietuvos pašto“ ir Pumpėnų miestelio gyventojo sandėris buvo įformintas šiemet vasarį. Privataus asmens nupirktos patalpos kol kas tuščios.
