„Būtinai reikia modernizuoti autobusų stotį. Viduje, išskyrus atlenkiamas kėdes, nėra net suolų kur atsisėsti. Jokios prabangos čia nereikia – pirmajame remonto etape užtektų sienas perdažyti, įdėti naujas duris, pastatyti metalinius suolus. Tik pradėjus dirbti teko susidurti su stoties viduje šlitinėjusiais asocialiais asmenimis. Su jais kalbėjau įvairiu tonu. Bet rezultatas, manau, yra – stotyje vadinamųjų pijokų mažiau matyti“, – tokiais žodžiais praėjusios vasaros pabaigoje Pasvalio autobusų parko direktorė Giedra Andrijauskė baigė pokalbį su „Darbo“ žurnalistu.
Tuomet Autobusų parko vadovė daugiausia kalbėjo apie pirmojo karantino iššūkius ir rengiamą įmonės veiklos strategiją. Publikacija „Naujos autobusų parko strategijos štrichai“ buvo išspausdinta rugpjūčio 27 dienos laikraščio numeryje. Skaitytojams primename, kad biržietė G. Andrijauskė prie UAB „Pasvalio autobusų parkas“ direktorės vairo stojo praėjusių metų kovo 16-ąją, kuomet šalyje buvo paskelbtas pirmasis karantinas.
Kovoja su pijokais ir balandžiais
Praėjusio penktadienio popietę su G. Andrijauske susitikome autobusų stoties perone. Šį kartą pokalbį pradėjome nuo buitinių pokyčių, įvykusių nuo paskutinio susitikimo rugpjūčio pabaigoje. Iš karto į akis krenta naujos metalinės autobusų stoties durys. Direktorė minėjo, kad stoties perone stūksantys apšiurę mediniai suolai šiemet bus pakeisti naujais metaliniais.
Tačiau su girtaujančiais ir autobusų stotyje bei jos prieigose šmirinėjančiais pijokais, susitvarkyti nėra taip paprasta, kaip atrodė pradėjus dirbti. Iškvietus policiją ar patiems autobusų parko darbuotojams sudrausminus besikeikiančius ir keleivius gąsdinančius asocialius asmenis, jie kuriam laikui, kaip pabaidyti žvirbliai išsilaksto. Tačiau sugrįžę būna dar įžūlesni ir kerštaudami kartais apdergia stotį. „Prieš kelias dienas laiptinėje radome paliktus smirdančius „pėdsakus“, – piktinosi Autobusų parko direktorė.
Autobusų stotis kaip magnetas traukia ne tik įvairiausio plauko pijokus, bet ir balandžius. Nuo pat stoties pastatymo stoginę nuo šių paukščių saugojęs tinklas jau vietomis suplyšęs. Tad balandžiai, kaip skėriai, pro skyles lenda ir burkuodami dergia stotį. Direktorė sakė, kad nuo nepageidautinų „sparnuotų keleivių“ turėtų apsaugoti vietoj tinklo uždėti skardos lakštai. Šiuos darbus planuojama taip pat šiemet atlikti.
Keleivių negundo nemokama paslauga
Praėjusių metų lapkričio 25 d. rajono Savivaldybės taryba nusprendė, kad per karantiną Pasvalio autobusų parkas visais reguliariais autobusų maršrutais keleivius veš nemokamai. Svarstant ir priimant minėtą sprendimą atsižvelgta į rekomendaciją per karantiną atsiskaityti ne grynaisiais pinigais, o banko kortelėmis. Tačiau UAB „Pasvalio autobusų parkas“ tokios alternatyvos keleiviams pasiūlyti negali. Tad nemokamai vežami keleiviai tik registruojami, o Savivaldybės taryba įsipareigojo nuostolius kompensuoti rajono biudžeto lėšomis. Tokia pat tvarka galiojo ir prieš metus per pirmąjį karantiną.
Tačiau nemokamas keleivių vežimas esminių pokyčių neatnešė. A. Andrijauskė minėjo, kad atsisakius bilietų, iš pradžių tik kai kuriais reisais pastebėta daugiau keleivių. Kiekvieną dieną girdint pranešimus apie COVID-19 plitimą ir mirčių skaičių, nemažai įsibaiminusių gyventojų išvis vengia bet kokių kelionių. Tad, išskyrus turgaus dienas, dideliuose norvegų dovanotuose autobusuose dažniausiai sėdi vienas kitas žmogus, o kartais tiesiog tenka vežti „tik orą“. Pašnekovė neturi informacijos nė apie vieną vairuotojų ir keleivių konfliktą dėl kaukių dėvėjimo ar kitų karantino taisyklių laužymo. „Jei kokie nedideli nesusipratimai ir įvyksta, jie vietoje išsprendžiami. Svarbiausia, kad tiek vairuotojai, tiek keleiviai gerbtų vienas kitą“, – sakė direktorė.
Drastišką keleivių pervežimų per karantiną kritimą byloja direktorės G. Andrijauskės pateikti keli statistiniai duomenys. Per 2019 m. Pasvalio autobusų parko autobusais nuvažiuota 620 tūkst. kilometrų ir pervežta 537 tūkst. keleivių, o praėjusiais, 2020-aisiais, pravažiuota kone per pus mažiau – 320 tūkst. kilometrų, o keleivių pervežta tik 208 tūkst. Tad pajamos atitinkamai sumažėjo nuo 520 tūkst. eurų iki 193 tūkst. eurų.
Planuoja įsigyti du apynaujus autobusus
Išgirdus minėtus skaičius apie keleivių ir pajamų mažėjimą, kyla vienintelis klausimas – kaip gi Autobusų parkas iš vis dar gali egzistuoti? „Mažėjo darbuotojų, pirmiausia atsisveikinome su ne visą darbo dieną dirbusiais žmonėmis. Vieną darbuotoją, deja, buvau priversta atleisti už pravaikštas. 2019 m. Autobuse parke buvo 52 darbuotojai, o praėjusių metų pabaigoje liko 40. Iš jų – 22 vairuotojai. Palyginus su 2019-aisiais sumažėjo 7 vairuotojais – jie pernai išleisti į užtarnautą poilsį“, – aiškino pašnekovė.
Nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo bičiulių norvegų atgabenti dideli dyzeliniai autobusai, pakeitę benziną kibirais rijusius sovietinius „LAZ‘us“, tada buvo didelė parama autobusų parkui. Direktorė minėjo, kad dabar likę 34 vežti keleivius tinkantys autobusai. Tačiau dabartinis laikmetis daug ką koreguoja. Mažėjant gyventojų, Autobusų parkui reikia mažesnių ir, žinoma, naujesnių bei ekonomiškesnių autobusų. Be to, su dideliais autobusais sunku manevruoti, pavyzdžiui, apsisukant prie autobusų stotelių ir kt.
Direktorė G. Andrijauskė viliasi, kad pavyks Savivaldybės tarybą įtikinti ir bus gautas leidimas išperkamosios nuomos būdu įsigyti du kelerių metų senumo 40 ir 20 vietų dyzelinius autobusus. „Manau, kad nedideliam Autobusų parkui neverta pirkti naujų brangiai kainuojančių autobusų. Tokia investicija vargu ar kada nors atsipirktų. Tačiau ir prieš penkerius ar daugiau metų pagaminti autobusai leistų vairuotojams pajusti kitą vairavimo lygį. Žinoma, ir keleiviams kur kas maloniau važiuoti naujesne transporto priemone. Negalima gi sėdėti ir vien tik dūsauti. Privalo būti bent kažkoks judėjimas į priekį “, – svarstė Autobusų parko direktorė G. Andrijauskė. Deja, daugelio vietinių kelių būklė yra prasta, tad vargu ar ilgai be remonto jais riedėtų net ir moderniausia technika. Rajono keliais daugiausia – iki 9 – riedančių autobusų galima pamatyti turgaus dienomis – trečiadieniais ir penktadieniais. Primename, kad per karantiną savaitgalio dienomis – šeštadieniais ir sekmadieniais – maršrutų išvis atsisakyta.
Yra kuo pasidžiaugti
Pasvalio autobusų parko strategija buvo patvirtinta praėjusių metų rudenį. Taip pat pirmą kartą Autobusų parko istorijoje patvirtintas darbuotojų etikos kodeksas.
Reikli Pasvalio autobusų parko direktorė pasidžiaugė, kad pagaliau pavyko sutvarkyti svarbiausius įmonės dokumentus, kurie anksčiau „užkliūdavo“ kontrolės ir audito skyriams. Dabar, anot direktorės, vienas svarbiausių darbų – kuo greičiau nustatyti autobusų stoties ribas. Tam, kad baigtųsi netvarka aikštelėje ir iš autobusų galėtų saugiai išlipti keleiviai. „Nors ir yra atitinkamas kelio ženklas, tačiau į autobusų stoties teritoriją važiuoja kas nori ir dar įsigudrina bet kaip mašinas palikti. Pati esu patekusi į avarinę situaciją“, – piktinosi Autobusų parko vadovė. Žinoma, Registrų centrui greičiausia teks nemažai pakloti už stoties ribų įteisinimą, tačiau šį darbą būtina atlikti.
„Malonu, kad darbuotojai mokosi, stengiasi taisyti klaidas. Apskritai, viena didžiausių įmonės vertybių yra darbštūs, sąžiningi, iniciatyvūs žmonės. Džiugu, kad pernai kolektyvą papildę du techninio personalo darbuotojai sugeba atlikti įvairiausius darbus“, – džiaugėsi direktorė G. Andrijauskė. Baigdama pokalbį, pašnekovė patikino, kad jos vadovaujama Savivaldybei priklausanti įmonė stengiasi greitai reaguoti į karantino iššūkius. Kad tai ne tušti žodžiai, byloja Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo dr. Gvido Vilio viešai išsakyti padėkos žodžiai už operatyviai atidarytus tris naujus maršrutus, kuriais pradinių klasių mokiniai vežami į Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Pumpėnų ir Vaškų gimnazijas.
Krovinių vežimas – sudėtingas procesas. Baltictransline pasirūpins Jūsų kroviniu ir saugiai nugabens į sutartą vietą net ir karantino metu!
NIu nebūtų Balčiūns nupises 200 tūkst eur, būtų dar geriau gyvenę. Gal net auto naujų nupirkę būtų.