Bando palaikyti kūrybinę dvasią
Pasvalio kultūros centro direktorius Robertas Lavickas savo pasisakymuose, interviu visuomet tvirtina, kad labiausiai vertina savo darbuotojų veiklumą, iniciatyvumą, sugebėjimą įveikti naujus iššūkius. O jų pastaruoju metu išties į valias. Užgriuvusi koronaviruso pandemija ir paskelbtas karantinas kultūros darbuotojus tarytum paukštelius įkalino narve. Nutrūko repeticijų šurmulys, o kultūros namų sales tokiu laiku virpinusius kapelų, chorų garsus pakeitė spengianti tyla…
Šią savaitę kalbintas Kultūros centro vadovas R. Lavickas pirmiausia pasidžiaugė, kad per karantiną kaip tik atsiskleidė daugelio darbuotojų kūrybiškumas, gebėjimas ieškoti ir rasti nestandartinių sprendimų. Pandeminis laikotarpis taip pat išnaudotas nuotoliniams seminarams, kultūros darbuotojų kvalifikacijos kėlimo kursams. „Vien lapkritį, berods, turėjome net 48 akademines valandas Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtų įvairių seminarų ir konferencijų. Taigi, užsiėmimai vykdavo kas antrą, o dažnai ir kiekvieną darbo dieną“, – sakė direktorius R. Lavickas.
Kaip ir daugelyje įstaigų, per karantiną Kultūros centro administracijos darbuotojai turėjo laiko peržiūrėti ir sutvarkyti visus dokumentus. „Laikomės visų nustatytų karantino reikalavimų, saugių atstumų. Tad kabinetuose lieka tik po vieną žmogų, kiti dirba nuotoliniu būdu. Taikydami mišrų darbo būdą, kas savaitę ar kelias dienas keičiamės“, – aiškino Kultūros centro vadovas.
Pašnekovas minėjo, kad parodos, edukaciniai užsiėmimai, kalėdinių eglučių įžiebimo ceremonijos kėlėsi į virtualią erdvę. „Kolektyvai palaiko ryšį per „Zoom‘ą“ bei kitas internetines vaizdo ir garso programas. Kiek leidžia techninės galimybės, organizuojamos individualios šokėjų, dainininkų, teatralų repeticijos. Pavyzdžiui, Vaškų skyriaus darbuotojai kūrė vaizdo sveikinimus“, – toliau apie kultūros darbuotojų veiklą per karantiną pasakojo direktorius.
Pasvalio kultūros centro vadovas pasidžiaugė, kad iš peties padirbėta kuriant projektus. Į šią veiklą įsitraukia vis daugiau miestelių ir kaimų skyriuose dirbančių kultūros darbuotojų. Tad iš Pasvalio Lietuvos kultūros taryba gavo net apie dešimt projektų. Tačiau šiandien niekas negali pasakyti, kada pandemija atslūgs ir vėl į sales, miestų ir miestelių viešąsias erdves grįš chorai, kapelos, teatrai. Kol kas dauguma renginių, iš jų ir Laisvės gynėjų 30-metis, preliminariai perkelti į vasaros sezoną. Pašnekovas minėjo, kad pernai gegužę senąjį Pasvalio parką turėjęs sudrebinti 3-iasis Šiaurės Lietuvos chorų festivalis planuojamas vasaros pabaigoje. Šiam renginiui finansavimas gautas dar pernai. „Tikrai negaliu garantuoti, ar toks didelis renginys šiemet tikrai vyks. Viskas priklauso nuo susirgimų skaičiaus, kurie, be abejo, koreguoja ir leidimus masiniams renginiams“, – svarstė pašnekovas. Pernai gegužę per šio renginio atidarymo ceremoniją turėjo pasirodyti Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Šį reprezentacinį kolektyvą Pasvalyje šiemet turėtume išvysti, juolab kad jau sumokėtas avansas. Gal ne per chorų festivalį, o per Pasvalio miesto šventę.
Tikimasi, kad toliau Pasvalio kultūrinį gyvenimą reprezentuos tradiciškai per Jonines organizuojamas mėgėjiškų teatrų festivalis „Senasis tiltas“, poezijos mėgėjus sukviečiantys „Naktiniai skaitymai prie Pyvesos“ ir kiti projektiniai renginiai. Tuo tarpu Vaškų skyriaus parengtą projektą „Laisvės akordai“, skirtą Kovo 11-ajai, greičiausiai teks atidėti.
Nors kultūros darbuotojai stengiasi palaikyti savo vadovaujamų meno mėgėjų kolektyvų gyvybę nuotolinėmis repeticijomis ir pokalbiais telefonu, tačiau, nereikia savęs apgaudinėti, ne vieno dainininko, muzikanto, šokėjo psichologinė būsena nėra gera, nes prarandama motyvacija. Tad ne veltui baiminamasi, kad užsitęsus karantinui neiširtų kai kurie kolektyvai.
Tęsiasi Kultūros centro pastato modernizavimo darbai, kuriuos atlieka UAB „Svalex“. Jau atnaujintos didžiosios žiūrovų salės sienos ir lubos. Tačiau dar nepakeista scenos danga ir laukia dar kiti jos tvarkymo darbai. Pašnekovas minėjo, kad pernai konkurso būdu pavyko įsigyti dalį modernios LED apšvietimo įrangos. „Visas žiūrovų salėje buvusias kaitrines lempas pakeis LED šviestuvai“, – sakė direktorius. Laukiama naujų kėdžių viešųjų pirkimų konkurso rezultatų. Ne kažin kiek darbų liko garso ir šviesos operatoriams skirtose patalpose. Beveik visi modernizacijos darbai baigti mažojoje – buvusioje diskotekų salėje.
Šis Kultūros centro modernizavimo etapas turėtų baigtis iki vasaros pradžios. Belieka palinkėti, kad į „Svalex“ statybininkų gretas neįsisuktų koronavirusas ir neiškiltų kitų kliūčių, trukdysiančių laiku baigti numatytus darbus. Modernios Kultūros centro salės atidarymas, be abejo, taps vienu svarbiausių šių metų įvykiu.
Neliko užmiršti ir Kultūros centro skyriai miesteliuose bei kaimuose. „Pavyko ir įrangos, ir tautinių rūbų įsigyti“, – sakė direktorius R. Lavickas.
Kolektyvą papildė kūrybingos asmenybės
Kalbėdamas apie didžiausią turtą – kūrybingas, veiklias asmenybes, direktorius R. Lavickas tvirtino, kad jų kaita yra natūralus procesas. „Vienas pakelia sparnus ieškoti laimės svetur, kitas išeina į užtarnautą poilsį. Kai kam susiklosto gyvenimo aplinkybės, verčiančios grįžti į gimtinę. Taip atsitiko buvusiai Saločių skyriaus vadovei Andrėjai Gričiutei, kuri rudenį grįžo į gimtuosius Tytuvėnus“, – kalbėjo Kultūros centro vadovas R. Lavickas.
Jis džiaugėsi, kad pernai kolektyvą papildė keli kultūros darbuotojai, ne valdišku žvilgsniu žiūrintys į naujas pareigas. Pasvalio kultūros centro Daujėnų skyriaus kultūrinių veiklų koordinatorės ir organizatorės vairą perėmė Virgilija Jurkšaitienė – gerai žinoma etnokultūros entuziastė, viena iš Daujėnų klojimo teatro kūrėjų ir aktorių. Jos vadovaujamas Daujėnų pagrindinės mokyklos mokinių folkloro ansamblis mūsų kraštą reprezentuodavo įvairiose šventėse. V. Jurkšaitienė minėjo, kad toliau tęs etnokultūros puoselėjimo tradicijas, žinoma, nepamiršdama ir kitų meno mėgėjų sričių. Miestelio kultūrinių veiklų koordinatorė ir organizatorė priminė bene didžiausią problemą, su kuria susiduria provincijoje dirbantys kultūros darbuotojai. Tuštėjant miesteliams ir kaimams, sunku suburti net ir nedidelį meno mėgėjų kolektyvą. „Tačiau optimizmo vis tiek neprarandu“, – šyptelėjo V. Jurkšaitienė.
V. Jurkšaitienės mokinei Vidai Kazilionytei Pasvalio kultūros centre patikėtos kultūrinės veiklos vadybininkės pareigos. Panevėžio kolegijos muzikos pedagogikos studijas baigusi daujėnietė jau seniai sukasi rajono kultūrinio gyvenimo verpetuose. Kaip sakė pati vadybininkė, folkloras ją lydi nuo pat mokyklos laikų. Už tai pirmiausia dėkinga mokytojai V. Jurkšaitienei. V. Kazilionytė yra baigusi Pasvalio muzikos mokyklą, grojo Elonos Rodžienės vadovaujamame akordeonų orkestre. Toliau meno mėgėjų veiklą vadybininkė tęsia Daivos Adamkavičienės vadovaujamame folkloro ansamblyje „Rags“, kur groja armonika.
Turbūt nesuklysime pasakę, kad iš Kalno kaimo kilęs Faustas Petriškis yra vienas populiariausių ir labiausiai laukiamų atlikėjų. Bardo atliekamos dainos skamba per miestelių, kaimų šventes bei kitus renginius. Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje teatro ir kino pedagogikos studijas baigęs jaunuolis rudenį tapo Pasvalio kultūros centro kultūrinių renginių organizatoriumi. Faustas stengsis, kad valstybinių švenčių – Vasario 16-osios, Kovo 11-osios, Liepos 6-osios – minėjimai išsivaduotų iš standartinių rėmų ir nušvistų naujomis kūrybinėmis spalvomis. Pašnekovas minėjo dar vieną savo pomėgį – teatrą. Meilę Melpomenei jis išsiugdė Pasvalio jaunimo teatrestudijoje „Drama“, kuriai vadovauja Asta Simonaitė. Tad kultūrinių renginių organizatorius puoselėja viltį Joniškėlyje ir Pumpėnuose suburti jaunimo teatro trupes.
Nuo gruodžio pradžios Saločių skyriui vadovauja biržietė Ingrida Viržintienė. Tiksliau – Biržuose gyvenanti pasvalietė. Į Radvilų miestą iš Pasvalio ji persikėlė būdama 13- kos metų. I. Viržintienė jau daugelį metų yra Biržų Boriso Dauguviečio mėgėjų teatro kolektyvo narė. Tai, kad scena yra jos pašaukimas, byloja geriausios aktorės prizas, kurį užpernai gavo Kurtuvėnuose organizuotame mėgėjų teatro festivalyje-konkurse „Kartu“. Naujoji Saločių skyriaus kultūrinių veiklų koordinatorė ir organizatorė minėjo, kad jai didelį įspūdį padarė Saločius garsinančios „Antaninės ant Mūšos kranto“. I. Viržintienė tvirtino, kad kultūrinės veiklos sėkmė didžia dalimi priklauso nuo glaudaus bendradarbiavimo su seniūnu, vietos bendruomene, visais kultūrinės veiklos entuziastais. To ir linkime visiems rajono kultūros darbuotojams.
